Sinkevičius kelia klausimą dėl 3,8 proc. deficito: Vyriausybė turi paaiškinti, kodėl skolintis būtina

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, priklausančios valdančiajai koalicijai, pirmininkas Virginijus Sinkevičius kritiškai vertina Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jame numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.

Politikas teigia, kad didesnis valstybės skolinimasis gali būti pagrįstas, tačiau Vyriausybė turėtų aiškiai paaiškinti tokio sprendimo poreikį ir pateikti alternatyvius biudžeto variantus.

V. Sinkevičius nurodė iš principo neprieštaraujantis deficitiniam biudžetui, tačiau mano, kad siūlydama peržengti Mastrichto kriterijų Vyriausybė privalo pateikti daugiau argumentų.

Anot jo, šaliai būtina didinti finansavimą gynybai, stiprinti energetinį saugumą, užtikrinti viešąsias paslaugas ir spręsti demografinius iššūkius. Vis dėlto sprendimas viršyti fiskalinės drausmės taisyklėse numatytą 3 proc. deficito ribą, jo vertinimu, turi būti detaliai pagrįstas.

Demokratų lyderis pabrėžė, kad valstybės biudžeto negalima vertinti vien pagal vieną rodiklį, nes Lietuva gyvena sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir turi spręsti svarbius saugumo bei viešųjų paslaugų užtikrinimo klausimus.

Jo teigimu, Vyriausybė turėjo pristatyti ne vieną biudžeto projektą, bet kelis scenarijus. Tai leistų palyginti, kaip atrodytų biudžetas su 3 proc. deficitu, kokių sprendimų tam reikėtų ir kodėl pasirinktas būtent 3,8 proc. rodiklis.

Prieš apsisprendžiant dėl didesnio deficito, V. Sinkevičiaus vertinimu, būtina įvertinti galimybes surinkti daugiau pajamų, efektyviau naudoti turimus pinigus arba atsisakyti dalies išlaidų, nepažeidžiant svarbiausių valstybės įsipareigojimų.

Jis taip pat akcentavo, kad papildomas skolinimasis turėtų būti susietas su konkrečiai įvardyta nauda, rezultatų vertinimu ir planu, kaip ateityje mažinti biudžeto deficitą. Politikas priminė, kad kiekvienas papildomai pasiskolintas euras turi kainą, kurią už dabartinius sprendimus mokės ne tik dabartinė, bet ir ateities kartos.

ELTA anksčiau skelbė, kad Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris bus teikiamas Seimui. Jame numatytas Mastrichto kriterijų viršijantis 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįvertinus europinės 1,5 proc. BVP išlygos kariniams įsigijimams, kitąmet deficitas turėtų siekti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas pasieks 4,6 proc., o neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola turėtų viršyti pusę šalies BVP ir siekti 50,7 proc.

Tarp svarbiausių biudžeto prioritetų įvardijamas visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet turėtų sudaryti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, o Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.