Sirenos nutilo prieš mirtinus smūgius: Rijado gyventojai liko be perspėjimo

Saudo Arabija likus kelioms dienoms iki mirtinos atakų serijos Rijado oro uoste nustojo viešai perspėti apie artėjančius karinius smūgius. Per keturias per pastarąją savaitę įvykdytas atakas žuvo mažiausiai 18 žmonių, o daugiau nei 300 buvo sužeisti, praneša „Reuters“.

Vyriausybė nepaaiškino, kodėl visuomenė prieš šias atakas negavo įspėjimų. Anksčiau tokie pranešimai atkreipdavo dėmesį į išpuolius, kurie kenkė karalystės siekiui tiek šalies viduje, tiek užsienyje išlaikyti ramybės įspūdį karo su Jemeną valdančiais ir su Iranu siejamais husiais fone.

Keturi Vakarų ir arabų šalių pareigūnai regione bei politikos analitikai „Reuters“ teigė, kad perspėjimų nebuvimas per smūgius oro uoste sukėlė klausimų dėl Saudo Arabijos pažeidžiamumo ir galimybių apsaugoti gyventojus bei atvykėlius. Jų vertinimu, tai taip pat galėjo būti pastanga palaikyti įprasto gyvenimo įspūdį.

JAV dirbantis Saudo Arabijos mokslininkas, Vidurio Rytų politikos tarybos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Sultanas Alameras nurodė, kad vyriausybė siekia vienu metu tęsti karinę operaciją ir užtikrinti gyventojus bei išorės suinteresuotąsias šalis.

Saudo Arabijos civilinė sauga, kuri prie Vidaus reikalų ministerijos rūpinasi ekstremaliųjų situacijų valdymu, gelbėjimu ir priešgaisrine sauga bei siunčia ankstyvuosius perspėjimus, į „Reuters“ klausimus elektroniniu paštu neatsakė. Komentarų nepateikė ir Saudo Arabijos vyriausybės žiniasklaidos biuras.

Kai kurie regiono analitikai perspėjo, kad toks sprendimas gali turėti priešingą poveikį: perspėjimų stoka tik padidina nežinomybę karalystėje.

Pirmadienį civilinės saugos institucija pirmą kartą nuo rugsėjo 29 d. vėl išsiuntė perspėjimus, nurodydama galimas grėsmes Rijade ir pietiniuose šalies miestuose. „Reuters“ nepavyko nustatyti, ar šis sprendimas buvo susijęs su oro uosto atakomis. Vyriausybė į prašymą tai pakomentuoti iš karto neatsakė.

Perspėjimų pauzė sukėlė daugiau nežinios

Nuo JAV ir Irano karo pradžios vasarį Irano dronų ir raketų smūgius patyrė visos Persijos įlankos valstybės, tačiau jų valdžia visuomenę informavo nevienodai. Kataro vidaus reikalų ministerija beveik prieš kiekvieną ataką gyventojams į telefonus siuntė pranešimus, įskaitant liepos mėnesio išpuolius, kai žmonės buvo raginami likti namuose ir laikytis atokiau nuo langų.

Bahreinas ir Kuveitas ne kartą įjungė sirenas bei ragino gyventojus ieškoti priedangos. Tuo metu Saudo Arabijos civilinė sauga ir toliau platino pranešimus apie saugumą esant blogoms oro sąlygoms, įskaitant liūtis ir potvynius, taip pat ir pirmadienį.

Institucija taip pat ragino gyventojus neskelbti nuotraukų, gandų ar kitos informacijos apie užgrobimo ir smūgių vietas. Pirmadienio pranešimas buvo paremtas kovą priimtais vyriausybės reglamentais. „Reuters“ negalėjo nustatyti, ar dėl tokios informacijos platinimo kas nors buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o vyriausybės žiniasklaidos biuras šio klausimo nekomentavo.

Du su situacija tiesiogiai susipažinę pareigūnai teigė, kad prieš praėjusios savaitės išpuolius prieš oro uostą Vakarų sąjungininkių vyriausybių atstovai klausė Saudo Arabijos valdžios, kodėl nutrūko perspėjimai. Jiems esą buvo paaiškinta, kad tokie pranešimai pernelyg trikdė kasdienį gyvenimą, o daug gyventojų skundėsi naktimis būdavę pažadinami.

Saudo Arabijos vyriausybės žiniasklaidos biuras ir šalies pareigūnai šių teiginių nekomentavo.

Buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Michaelas Ratney vertino, kad Rijadas mėgino suderinti viešą informaciją apie išpuolius su noru išvengti didesnių sutrikimų karalystėje. Vis dėlto, jo teigimu, toks požiūris galiausiai tik sustiprino nerimą dėl atakų.

Jis pažymėjo, kad Saudo Arabijai reikia reaguoti į husių veiksmus, tačiau ji kartu nenori visuomenės sukrėtimų. Pasak M. Ratney, perspėjimų apie artėjančias husių atakas nebuvimas sukelia būtent tokį nervingumą, kurio valdžia stengiasi išvengti.

Didžiulė teritorija ir nepakankama gynybos aprėptis

Vyriausybei artimas Saudo Arabijos analitikas Ali Shihabi teigė, kad nepriklausomai nuo to, ar siunčiami ankstyvieji perspėjimai, karalystei dėl savo dydžio būtų sudėtinga apsaugoti visus svarbius objektus.

Anot jo, šalis turi saugoti itin daug infrastruktūros – oro uostus, dujotiekius ir naftos objektus. Jo vertinimu, neužtenka nei „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemų, nei perėmėjų ar raketų baterijų, kad visa tai būtų ginama vienu metu, todėl Saudo Arabijos oro gynybos poreikis yra neribotas.

Nepaisydama išpuolių, Saudo Arabija pirmadienį surengė tarptautinę konferenciją, nors didžiųjų naftos bendrovių vadovai joje nepasirodė. Pasaulio naftos tarybos energetikos kongrese Rijade energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salamanas, Saudo Arabijos sosto įpėdinio brolis, laikėsi ryžtingos pozicijos, tačiau pripažino ir egzistuojančią riziką.

Jis padėkojo į Rijadą atvykusiems dalyviams, pabrėždamas, kad ši šalis yra saugi, bet kartu nurodė, jog pats susitikimas nereiškia, kad rizika išnyko. Ministras taip pat pareiškė, kad Saudo Arabija neatsisakys galimybių laikytis savo įsipareigojimų ir įgyvendinti viziją.

Du Vakarų pareigūnai teigė, kad šį mėnesį iki pirmadienio Rijadas buvo atakuotas maždaug keliolika kartų, nors jokių viešų perspėjimų tuo laikotarpiu nebuvo išsiųsta.

Trys su informacija susipažinę asmenys ir „Reuters“ matyti perspėjimai rodo, kad Vakarų ambasados karalystėje tuo metu savo darbuotojams siuntė vidinius pranešimus apie raketų ir dronų grėsmę. Vienas šaltinis teigė, kad jie buvo rengiami remiantis JAV bei kitų Vakarų valstybių žvalgybos duomenimis ir Saudo Arabijos institucijų pateikta informacija.

Pasak su situacija susipažinusių asmenų, ambasadų darbuotojai gavo įspėjimus maždaug tuo metu, kai praėjusią savaitę įvyko pirmasis iš dviejų smūgių oro uostui. Tačiau prieš šeštadienio ataką oro uoste net ambasados negavo jokio vidinio perspėjimo. Kodėl taip nutiko, nebuvo paaiškinta.