Starlink“ ribojimai Ukrainoje: išryškėjo kritinė Kyjivo priklausomybė

Pranešimai apie JAV palydovinio interneto sistemos „Starlink“ naudojimo suvaržymus parodė, kiek daug Ukraina, kovodama su Rusijos invazija, priklauso nuo šios technologijos tiek gynybos, tiek puolimo operacijose, teigia analitikai ir stebėtojai.

Trečiadienį aukštas Ukrainos pareigūnas, AFP kalbėjęs neviešinant jo tapatybės, nurodė, kad „Starlink“ duomenų perdavimo sparta buvo apribota.

Apie tai pranešta naujai paaštrėjus santykiams tarp Kyjivo ir Vašingtono. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė pirkti rusišką dyzeliną, siekdamas mažinti pasaulines degalų kainas, ir ragina abi karo šalis nutraukti išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.

D. Trumpui vis labiau reiškiant nepasitenkinimą Ukrainos atakomis prieš Rusijos energetikos objektus, Kyjive kilo nerimas dėl galimų JAV atsakomųjų veiksmų. Tarp aptariamų galimybių – žvalgybos informacijos dalijimosi nutraukimas arba lėtesnis „Starlink“ veikimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusijai atakuojant šalį iškilo tam tikrų sunkumų, susijusių su „Starlink“ bei žvalgybos informacija. Jis pabrėžė, kad Ukraina tikisi partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir siekia būti sąžininga, atvira bei stipri partnerė.

Keli Ukrainos šaltiniai teigė, kad sistema dabar nutraukia ryšį tarp palydovo ir antenos, kai antena juda didesniu nei maždaug 160 km per valandą greičiu.

Dėl to mobilios Ukrainos karinės priemonės, tarp jų ir bepiločiai orlaiviai, viršiję tokį greitį netenka ryšio. Dronai kare, prasidėjusiame 2022 m. Rusijos pajėgoms įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, tapo vienu svarbiausių ginklų.

Anonimiškai AFP kalbėjęs Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis nurodė, kad ribojimai apsunkina dronų užduotis, ypač perėmimo bei vidutinio nuotolio smūgių misijas. Jie taip pat mažina galimybes užtikrinti fronto logistiką, rinkti žvalgybinę informaciją ir perduoti ryšio signalus.

Galimas reikšmingas smūgis

Vienas Europos pramonės šaltinis, taip pat prašęs anonimiškumo, pažymėjo, kad „Starlink“ ryšys buvo itin efektyvus puolamosiose operacijose prieš radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir saugomus objektus.

Anot jo, sistema leidžia veikti labai mažame aukštyje, nes signalas perduodamas iš kosmoso, o ne iš antžeminių stočių. Pastarųjų galimybes valdyti dronus riboja radijo horizontas ir Žemės kreivumas.

Šaltinis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Starlink“ signalus slopinti, nors tai būtų svarbi komunikacijų trikdymo taktika, yra itin sudėtinga ir energijai imlu.

Manoma, kad šie suvaržymai neturėtų paveikti Ukrainos tolimojo nuotolio atakų, ypač smūgių Rusijos gilumoje esančioms naftos perdirbimo gamykloms, nes ten „Starlink“ palydovinis ryšys neveikia.

Vis dėlto Lione veikiančio Strateginių ir gynybos studijų instituto (IESD) tyrėjas Yohannas Michelis teigė, kad pasekmės gali būti didelės vidutinio nuotolio smūgiams okupuotame Krymo pusiasalyje, Rusijos okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose ar Juodojoje jūroje.

Ypač svarbiu išbandymu gali tapti Ukrainos galimybės gintis nuo masinių Rusijos dronų atakų. Nerimą kelia ir tai, kad Ukrainos oro gynybos sistemų ištekliai mažėja, o Rusija, artėjant žiemai, stiprina smūgius energetikos infrastruktūrai, siekdama palaužti gyventojų moralę.

Ryšio sistema, nuo kurios priklauso didžioji dalis komunikacijos

Y. Michelis pabrėžė, kad Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ yra milžiniška, nes didžioji šalies ryšių dalis remiasi šia sistema.

Pasak jo, dėl apribojimo jau sutriko nemažai misijų, o Ukraina neteko galimybės kovoti su Rusijos reaktyviniais dronais.

S. Beskrestnovas nurodė, kad Ukraina „Starlink“ naudoja dronams perimti, nors veikimo principas niekada nebuvo išsamiai paaiškintas.

Kol kas nėra patvirtinta, kad nustatyti apribojimai tiesiogiai susiję su įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, tačiau analitikai tokios versijos neatmeta.

Y. Michelio teigimu, reikės palaukti kelias dienas ir įvertinti, ar problema išlieka, ar ji yra plačiai paplitusi, ar apsiriboja tik Ukraina. Jis pridūrė, kad galimi įvairūs paaiškinimai – nuo amerikiečių spaudimo Ukrainai dėl smūgių, trikdančių dyzelino tiekimą, iki gerokai paprastesnės priežasties, tokios kaip programinės įrangos atnaujinimas.