Sukčiai pakeitė taktiką: kodėl banko numeris ekrane dar nieko negarantuoja

SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė sukčiavimo mastus, dažniausiai naudojamas apgaulės schemas ir gyventojų pranešimų svarbą.

Sukčiavimo atvejų ir nuostolių – mažiau

Pasak D. Uosytės, finansų įstaigų Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui pateikiami duomenys šiuo metu leidžia palyginti pirmuosius metų pusmečius. Lyginant šių ir praėjusių metų pirmąją pusę, situacija gerėja – sukčiavimo atvejų sumažėjo.

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį nukentėjo apie 8 tūkst. žmonių, o šių metų tuo pačiu laikotarpiu – 7 tūkst. Gyventojų prarasta suma taip pat krito: nuo 11,5 mln. eurų praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki daugiau nei 8 mln. eurų šių metų pirmąją pusę.

Pašnekovės teigimu, rezultatų duoda bendros bankų, ryšio operatorių ir policijos prevencinės priemonės. Reikšmingos įtakos turėjo ir pačių sukčių veikla: vasaros pabaigoje Ukrainoje nustatyti bei panaikinti 94 sukčiavimo centrai.

Nors Ukrainoje vyksta karas, ten veikė ir sukčiavimo struktūros. Po šių centrų uždarymo telefoninio sukčiavimo atvejų Lietuvoje bei Baltijos šalyse sumažėjo beveik iki minimalaus lygio.

D. Uosytės vertinimu, kai prevencijos priemonės vykdomos ne tik bankų ir operatorių, bet ir teisėsaugos lygmeniu, jų poveikis yra teigiamas. Tikimasi, kad mažėjimo tendencija atsispindės ir trečiojo ketvirčio statistikoje, nebent nutiktų kas nors neįprasto, kas staiga padidintų sukčiavimo mastą.

Sukčiavimo visiškai išvengti nepavyks, tačiau dabartiniai rodikliai esą rodo, kad šį reiškinį jau pavyksta geriau kontroliuoti.

Populiariausios schemos – žinutės apie baudas ir duomenų viliojimas

Lietuvoje ir toliau aktyviai taikomas vadinamasis „phishing“ sukčiavimas, arba duomenų viliojimas. Gyventojams siunčiamos SMS žinutės apie neva skirtas baudas, nesumokėtus mokesčius ar būtinybę patikslinti siuntų pristatymo adresą.

Prieš dvi savaites gyventojai masiškai sulaukė pranešimų su raginimu sumokėti baudą. Žinutėse net nebuvo nurodyta, už ką ji esą skirta, tačiau žmonės spaudė pateiktas nuorodas ir atliko mokėjimus. Todėl svarbu vertinti žinutės turinį, siuntėją, jo pateiktas nuorodas ir jų nukreipimo vietą.

Duomenų viliojimas išlieka nuolat aktyvus. 2025 metais tai buvo viena dažniausių sukčiavimo formų – fiksuota apie 17 tūkst. atvejų. Šių metų pirmąjį pusmetį nuo šio būdo nukentėjo apie 3 tūkst. asmenų. Tarp kitų aktyvių schemų, nukreiptų į fizinius asmenis, minimas investicinis sukčiavimas ir sukčiavimas dėl negautų prekių.

Numeris ekrane gali būti suklastotas

D. Kuliešius perspėjo, kad ekrane matomas banko ar kitos įstaigos telefono numeris nėra šimtaprocentinė garantija, jog skambina tikras jos atstovas. Sukčiai gali nesunkiai suklastoti tiek numerį, tiek pavadinimą ir prisistatyti banku ar investicine bendrove.

Dėl to gyventojams būtina išlikti budriems. Operatoriams taip pat keliami papildomi reikalavimai, o paslaugų teikėjai gali pasirinkti vartotojų apsaugai skirtas priemones.

Nuo 2023 metų pabaigos galiojančios Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės leidžia ryšių paslaugų teikėjams kartu su vartotojams paslaugas teikiančiomis įmonėmis, pavyzdžiui, SEB banku, Lietuvos paštu ir kitomis bendrovėmis, suderinti identifikacinius žinučių ar numerių požymius.

Tai leidžia operatoriams užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik nustatytus identifikacinius požymius atitinkančios žinutės ir skambučiai. Vis dėlto ši priemonė neprivaloma – paslaugų teikėjai patys sprendžia, ar ją taikyti. Dauguma pagrindinių paslaugų teikėjų tokias sutartis jau yra sudarę, tačiau dalis įmonių to dar nepadarė.

Pastarosiomis savaitėmis gyventojai gauna žinutes apie tariamą pareigą sumokėti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar prisijungti prie „Regitros“ puslapio. D. Kuliešiaus teigimu, gali būti, kad šie paslaugų teikėjai nėra suderinę savo identifikacinių požymių, todėl tokie pranešimai pasiekia vartotojus.

Nuo liepos statistikoje pastebimas ryškus skambučių skaičiaus kritimas. Tai siejama tiek su kratomis Ukrainos teritorijoje, tiek su Lietuvos ir kaimyninių šalių priemonėmis, skirtomis klaidingiems bei žalingiems skambučiams atpažinti.

Liepos mėnesį per savaitę buvo fiksuojama apie milijoną skambučių, tačiau nuo rugpjūčio sukčiai aktyviau persiorientavo į žinutes. Kalbama ne vien apie SMS – apgaulingi pranešimai siunčiami ir per „Messenger“, „WhatsApp“ bei „Telegram“.

Nuo rugpjūčio tokios žinutės plačiai naudojamos siekiant įkalbėti gyventojus spausti nuorodas, atskleisti asmens duomenis ir taip prarasti pinigus. Nors blokuojamų skambučių nėra itin daug, gerokai padaugėjo pranešimų apie žalingas žinutes įvairiose platformose.

Gyventojų pranešimai padeda blokuoti grėsmes

Gyventojų informacija apie sukčių naudojamus numerius yra vienas veiksmingiausių būdų operatoriams nustatyti žalingą srautą, teigė D. Kuliešius. Anksčiau per dieną būdavo sulaukiama maždaug 150 pranešimų, o dabar jų skaičius sumažėjo iki maždaug 50 per dieną. Tai taip pat siejama su mažesniu sukčių aktyvumu.

Pranešimai centralizuotai pateikiami vienoje sistemoje, kurią mato policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, operatoriai ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, gavęs informaciją, blokuoja nuorodas.

Pranešus apie įtartiną skambutį ar žinutėje gautą žalingą nuorodą, institucijos gali imtis veiksmų: užblokuoti nuorodą arba atlikti analizę. Taip pat galima nustatyti, kokiu maršrutu keliauja skambutis, iš kurio tinklo jis siunčiamas ir ar tai pavienis atvejis, ar masinis skambučių srautas iš to paties numerio.

Pasak D. Kuliešiaus, tokie gyventojų pranešimai reikšmingai prisideda prie didelės visuomenės dalies apsaugos.

Šią „Dienos pjūvio“ laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.