Trumpas vėl spaudžia Zelenskį: trys sritys, kuriose Ukraina dar pažeidžiama

JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai sugrįžo prie asmeninės priešpriešos su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir, kaip rašo „The Telegraph“, dar sykį parodė palankumą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.

Per vieną dieną D. Trumpas pareikalavo, kad V. Zelenskis pasitrauktų iš politikos, ir pranešė apie netikėtą susitarimą su V. Putinu dėl rusiško dyzelino importo. Tai įvyko artėjant JAV Kongreso rinkimams.

„The Telegraph“ teigia, kad tokie veiksmai primena pirmuosius 2025 metų D. Trumpo prezidentavimo mėnesius. Tuomet jis esą aktyviai siekė suartėjimo su V. Putinu, mėgino palaužti V. Zelenskį ir priversti Ukrainą priimti taikos susitarimą Rusijos sąlygomis.

Leidinio vertinimu, šis žiaurios jėgos politikos pavyzdys V. Zelenskiui parodė, kad pasikliauti D. Trumpu bet kuriuo klausimu yra itin rizikinga.

Vis dėlto dabar D. Trumpas turi mažiau priemonių spausti Ukrainos prezidentą, nes JAV nebeskiria Ukrainai finansinės paramos. Amerikietiški ginklai šaliai vis dar tiekiami, tačiau komerciniais pagrindais, o už juos moka Europos Ukrainos sąjungininkės.

Trys kritinės priklausomybės nuo JAV sritys

Nepaisant to, publikacijoje išskiriamos trys sritys, kuriose Ukraina tebėra itin priklausoma nuo Jungtinių Valstijų.

Pirmoji jų – karinė žvalgyba. Ji būtina Ukrainos operacijoms, ypač vykdant tolimojo nuotolio smūgius į objektus Rusijos teritorijoje.

Manoma, kad Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir platesnė JAV žvalgybos bendruomenė išliko nuosekliausiomis Ukrainos rėmėjomis tarp Amerikos valdžios struktūrų. Jos, be kita ko, teikė tikslius palydovinius duomenis, padėjusius Ukrainai smogti vis didesniam skaičiui taikinių Rusijoje.

Antroji, o galbūt ir skubiausia sritis, yra raketų gaudyklių tiekimas priešraketinėms sistemoms. Šiuo metu tik JAV gaminamos „Patriot“ sistemos gali numušti galingiausias V. Putino naudojamas balistines raketas, kuriomis nuolat apšaudomi Ukrainos miestai.

Trečioji sritis – amerikietiškos ginkluotės pardavimas Ukrainai. Už šiuos ginklus Europos sąjungininkės atsiskaito pagal NATO PURL mechanizmą.

Anot leidinio, JAV pareigūnai jau pranešė kolegoms Europoje, kad D. Trumpas nutrauktų ginkluotės tiekimą per šią programą, jeigu V. Zelenskis nesustabdytų Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

„The Telegraph“ pažymi, kad Europos galimybės kompensuoti galimus praradimus priklausytų nuo žemyno ginklų gamybos pajėgumų. Šie jau dabar sunkiai tenkina dėl augančių gynybos biudžetų, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, smarkiai išaugusią paklausą.

Europos vyriausybėms, leidinio vertinimu, gali tekti rinktis: ar savo kariuomenėms numatytą ginkluotę nukreipti Ukrainai ir jos poreikiams teikti pirmenybę.

Taip pat manoma, kad Europos Ukrainos sąjungininkėms gali nepavykti visiškai atstoti JAV teikiamos informacijos apie taikinius. Sprendimų dėl raketų gaudyklių ir platesnio ginklų tiekimo esama, tačiau jie nebūtų įgyvendinti artimiausiu metu.

Leidinys apibendrina, kad nors V. Zelenskis deda pastangas mažinti Ukrainos priklausomybę nuo JAV, D. Trumpas vis dar turi pavojingų galimybių tęsti asmeninį konfliktą ir taip pakenkti Ukrainai.