Trumpas vėl supykdė sąjungininkus: nepasakė, kad karą Ukrainoje pradėjo Putinas

Jungtinės Karalystės kariai ruošiasi didelio masto karinėms pratyboms Lenkijoje, kuriose kartu dalyvaus ir Prancūzijos bei Vokietijos pajėgos. Tuo pat metu JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje dar labiau išryškino nesutarimus su sąjungininkais – jis neatsakė tiesiai į klausimą, ar karą pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Apie britų karių įsitraukimą į pratybas Vašingtone pranešė JK gynybos sekretorius Wesas Streetingas. Tai buvo pirmasis jo vizitas JAV nuo paskyrimo į šias pareigas.

Pratybų tikslas – patikrinti NATO pajėgų pasirengimą po karo suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Lapkritį jose kartu su Lenkijos kariuomene turėtų dalyvauti mažiausiai 1,5 tūkst. karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, rašo „The Times“.

Jų metu numatoma imituoti karių bei atsargų, įskaitant maistą ir degalus, gabenimą. Dėl tokių pratybų buvo susitarta liepą vykusiame Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikime.

W. Streetingas teigė, kad Ukraina yra pasaulinės kovos už laisvę priešakinėje linijoje, todėl itin svarbu, kad šalis atremtų V. Putino agresiją. Jo teigimu, Norinčiųjų koalicijai vadovaujanti JK ruošiasi taikai ir laisvei, o kitą mėnesį tūkstančiai karių Lenkijoje treniruosis tam, kad būtų pasirengę padėti Ukrainai rengti savo karius ir po karo atkurti šalį.

JK ir dauguma NATO valstybių atvirai kaltina Kremlių dėl karo Ukrainoje, kurį V. Putinas pradėjo 2022 metais, įsakęs įsiveržti į kaimyninę valstybę. Vis dėlto D. Trumpas, paklaustas, ar nepamiršo, kad karą pradėjo Rusijos vadovas, aiškaus atsakymo nepateikė ir pareiškė žinantis daugiau detalių, kurias kada nors atskleis. Jis pabrėžė, kad jam svarbiausia karo pabaiga.

Tai JAV prezidentas sakė išvykdamas iš Baltųjų rūmų į rinkimų kampanijos renginį Džordžijos valstijoje. Prieš tai jis dar kartą kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, sakydamas, kad nėra didžiausias jo gerbėjas ir kad su Ukrainos lyderiu susitarti esą sunkiau nei su V. Putinu.

Anksti šeštadienį D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo nurodyta netaikyti naujo sankcijų paketo Rusijos ekonomikai. Prezidentas aiškino, kad toks sprendimas atitinka JAV nacionalinius interesus.

Anksčiau D. Trumpas taip pat teigė, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, ir sakė, jog V. Putinas neva labiau nori taikos susitarimo.

Penktadienį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime dalyvavęs V. Zelenskis leido suprasti sutinkantis su prielaida, kad D. Trumpas bando jį paversti atpirkimo ožiu dėl smarkiai pabrangusių degalų. Kainos išaugo dėl karo Irane, kurį vasarį pradėjo JAV ir Izraelis.

Artėjant svarbiems JAV kadencijos vidurio rinkimams, kurie vyks kitą mėnesį, D. Trumpas vis dažniau energijos kainų šuolį sieja su Ukrainos smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o ne su naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų per Hormuzo sąsiaurį sutrikimais.

Šią savaitę viešėdamas Londone V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą išdavus Ukrainą, nes JAV prezidentas apribojo galimybes naudotis JAV gaminamais „Starlink“ terminalais, kurie yra ypač svarbūs Ukrainos kariuomenei. D. Trumpas penktadienį neigė, kad JAV būtų sumažinusios šios palydovinio ryšio sistemos veikimo greitį.

Įtampa tarp sąjungininkų dar labiau sustiprėjo po D. Trumpo susitarimo pirkti rusišką dyzeliną. Kritikai tiek JAV, tiek užsienyje perspėja, kad tokiu būdu gali būti finansuojama V. Putino karo mašina.