Tujos po žiemos gali paruduoti: rugsėjį būtina pasirūpinti šiais dalykais

Tujos yra vieni dažniausiai soduose auginamų augalų, tačiau net visžaliams krūmams prieš žiemą reikia papildomo dėmesio. Nors ruduo dar tik prasideda, būtent šiuo metu verta pasirūpinti, kad augalai šaltąjį sezoną pasitiktų sustiprėję.

Rugsėjį reikėtų įvertinti tujų būklę, dirvos drėgnumą ir augimo vietos sąlygas. Netinkamai žiemai paruošti augalai pavasarį gali būti parudavę, išretėję, o jų ūglių galiukai – nudžiūvę, rašoma fakt.pl.

Ar rugsėjį tujoms reikalingos trąšos?

Rudeninis tręšimas reikalingas ne visoms tujoms. Jei krūmai atrodo sveiki, spygliai išlieka sodriai žali, o augimas yra geras, papildomų trąšų gali ir neprireikti. Vis dėlto silpniau augančioms ar prastesnės būklės tujoms gali padėti rudeninės, spygliuočiams skirtos trąšos.

Svarbu tręšti ne tik tinkamu produktu, bet ir tinkamu laiku. Paskutinę trąšų porciją patariama panaudoti likus maždaug pusantro mėnesio iki prognozuojamų šalnų. Daugelyje vietų rugsėjo vidurys gali būti vienas paskutinių tinkamų terminų šiam darbui.

Renkantis trąšas būtina atidžiai perskaityti jų sudėtį. Azotas skatina naujų ūglių augimą, todėl rudenį jo perteklius nėra naudingas.

Prieš šalčius išaugę jauni ūgliai gali nespėti tinkamai sumedėti. Dėl to jie tampa pažeidžiamesni šalčiui ir žiemos vėjams, o pavasarį tujos gali atrodyti prasčiau.

Rudenį geriau naudoti spygliuočiams pritaikytas trąšas, kuriose daugiau fosforo, kalio ir kitų augalui reikalingų medžiagų. Universalių arba pavasariui skirtų trąšų atsitiktinai rinktis nereikėtų. Tręšiant visuomet svarbu laikytis ant konkretaus produkto pakuotės nurodytos normos.

Prieš šalčius tujoms svarbi drėgmė

Vien trąšų nepakanka, kad tujos tinkamai pasirengtų žiemai. Rudenį taip pat būtina pasirūpinti, kad joms nepritrūktų vandens.

Nors atšalus tujos auga ne taip intensyviai, jos išlieka visžalės ir toliau netenka drėgmės. Kai dirva įšąla, šaknims tampa sunkiau pasisavinti vandenį. Todėl prieš žiemą pakankamai drėgna žemė yra svarbi augalų pasiruošimui šalčiui.

Jei vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje trūko lietaus, tujas reikėtų palaistyti. Tačiau dirvos nuolat permirkyti nereikėtų, nes tai gali pakenkti šaknims. Daugiausia dėmesio reikia jaunoms tujoms bei augalams, augantiems vietose, kurias veikia stiprūs vėjai ar žieminė saulė.

Rudenį aplink tujas galima paskleisti žievės arba medžio drožlių mulčią. Jis padeda ilgiau išsaugoti drėgmę dirvoje, saugo šaknų sistemą nuo staigių temperatūros pokyčių ir mažina piktžolių augimą.

Mulčio nereikėtų pilti prie pat kamieno. Palikus nedidelį tarpą sumažėja rizika, kad prie kamieno kaupsis per daug drėgmės.

Stipraus genėjimo rudenį geriau vengti

Rugsėjis nėra tinkamas laikas smarkiai trumpinti tujų gyvatvorę. Intensyvus genėjimas gali paskatinti naujų ūglių formavimąsi, o prieš žiemą tai nėra pageidautina.

Jei reikia, rudenį galima pašalinti nudžiūvusias, ligotas arba pažeistas augalo dalis. Tačiau didesnius genėjimo darbus geriau atidėti tam palankesniam metų laikui.

Rugsėjį verta ne tik pasidžiaugti dar žaliuojančiomis tujomis, bet ir padėti joms pasirengti žiemai. Laiku ir saikingai atliktas tręšimas, tinkamas laistymas, mulčiavimas bei atsargus genėjimas gali padėti augalams lengviau ištverti šaltąjį laikotarpį.