Tuštėjančios mokyklos kelia nerimą Europai: kokių išimčių imasi Lietuva

Per trejus metus Lietuvos švietimo įstaigų tinklas sumažėjo 3,5 proc., o demografinės prognozės rodo, kad vaikų šalyje ir toliau mažės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2022–2025 metais Lietuvoje veiklą baigė 21 ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir 34 bendrojo ugdymo mokyklos. Su tokiu iššūkiu susiduria ir kitos Europos valstybės.

Ministerija nurodo, kad labiausiai ši tendencija juntama mažose savivaldybėse: jose mažėja mokinių, tačiau daugėja mokyklų, kuriose ugdoma mažiau nei 200 vaikų.

ŠMSM atstovų teigimu, vaikų skaičius Lietuvoje ir toliau mažės, o artimiausio dešimtmečio demografinės prognozės nėra palankios. Institucija pabrėžia, kad ši problema kelia rūpestį tiek valstybei, tiek savivaldybėms.

Ministerijos vertinimu, mokyklų išsaugojimas svarbus ne vien tam, kad vaikai galėtų mokytis arčiau namų. Nuo ugdymo įstaigų priklauso ir pačių gyvenviečių perspektyvos.

ŠMSM pažymi, kad savivaldybės, planuodamos mokyklų tinklą, turi vertinti nuolat mažėjantį mokinių skaičių. Ministerija kartu siekia sudaryti galimybes išlaikyti mažas miestelių mokyklas, nes užsidarius mokyklai ar darželiui jaunoms šeimoms tampa sunkiau įsikurti, o miesteliai pradeda nykti.

Lietuva numatė daugiau išimčių mažoms mokykloms

Padedant mažesnėms mokykloms išlikti, 2025 metų pavasarį Vyriausybė leido miestelių gimnazijose sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jei jose mokosi bent 12 mokinių, o savivaldybė padengia 50 proc. mokymo lėšų. Anksčiau tokiose klasėse turėjo būti ne mažiau kaip 21 mokinys.

Išimtis pritaikyta ir Neringos savivaldybei, atsižvelgiant į jos geografinę padėtį bei ribotas mokinių galimybes kitur įgyti vidurinį išsilavinimą. Kadangi savivaldybėje veikia vienintelė gimnazija, Nidos gimnazijoje galima formuoti ir mažesnes nei 12 mokinių klases.

Nuo 2026 metų rugsėjo papildomos išimtys numatytos tautinių mažumų mokykloms.

Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų gimnazijose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gimnazijose lietuvių kalba, jeigu jos yra vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse mokinių skaičių bus galima mažinti nuo 12 iki 8. Tokių mokyklų bendras mokinių skaičius galės nesiekti 60. Ar taikyti mažesnį skaičių klasėse, galutinai spręs savivaldybių tarybos.

Praėjusiais metais ŠMSM su savivaldybėmis svarstė keturis galimus mokyklų tinklo organizavimo modelius. Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad konkrečius sprendimus savivaldybės priima savarankiškai, įvertinusios vietos aplinkybes ir ateities galimybes.

Graikijoje planuojama sustabdyti dešimčių mokyklų veiklą

Graikijoje dėl mažėjančio mokinių skaičiaus taip pat uždaromos mokyklos, skelbia naujienų portalas „Efsyn“. Ši problema ypač skaudžiai paliečia atokesnius šalies regionus. Graikijos statistikos tarnybos ir Švietimo ministerijos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose mokėsi 1 291 289 mokiniai, o 2026–2027 mokslo metams registruotų mokinių skaičius sudarė tik 1 270 331.

Žurnalisto Mike Konstantopoulos duomenimis, Rytų Makedonijos ir Trakijos regionuose veikla turėtų būti sustabdyta 48 mokyklose. Vidurio ir Vakarų Makedonijoje 2026–2027 mokslo metais planuojama sustabdyti 22 mokyklų darbą, o Tesalijos regione ketinama uždaryti dar 42 mokyklas.

Panaši padėtis susiklostė Italijoje. Leidinio „Il Sole 24 Ore“ žurnalistė Silvia Martelli atkreipia dėmesį, kad mokyklos uždarymas tokiose vietovėse reiškia ne tik ugdymo įstaigos netektį – šeimoms sudėtingėja kasdienis gyvenimas, o bendruomenės nyksta greičiau.

Italijos įstatymai paprastai numato, kad pradinėje mokykloje turi būti bent 15 vaikų, tačiau mažėjančio gyventojų skaičiaus paliestose teritorijose gali būti taikomos išimtys. Internetinio leidinio Balkanų ir Kaukazo observatorija TransEuropa (OBCT) atstovas Lorenzo Ferrari nurodė, kad tokiose mokyklose gali būti jungiamos skirtingo amžiaus mokinių klasės, o kartais pasitelkiamas ir nuotolinis mokymas.

Vis dėlto S. Martelli pabrėžia, kad mokyklų išlaikymas nėra tik finansavimo klausimas. Kai ugdymo įstaigos išsaugoti nebeįmanoma, mokiniai gali būti perkeliami į didesnes mokyklas, turinčias daugiau infrastruktūros ir specialistų. Tačiau tai veikia tik užtikrinus patikimą transportą ir išvengus pernelyg ilgų kelionių į mokyklą.

Pasak „Efsyn“, Graikijos valdžia taiko panašius sprendimus.

Austrijoje ir Čekijoje mokyklos telkiamos į bendrus tinklus

Austrijoje taip pat nustatytas minimalus mokinių skaičius mokykloms, tačiau mažų įstaigų ateičiai spręsti pasitelkiamas bendradarbiavimo modelis. Leidinys „Der Standard“ rašė apie mažą mokyklą Tirolio kalnuotame Cilerio slėnyje: įprastos pamokos joje vyksta vietoje, o bendros veiklos rengiamos su kaimynine mokykla. Taip vaikai gali mokytis savo gyvenvietėje ir kartu dalyvauti bendrose išvykose, dirbtuvėse bei kitose veiklose, kurioms mažoje mokykloje gali nepakakti galimybių.

Austrijos švietimo ministro atstovo spaudai teigimu, sprendimus dėl mokyklų uždarymo ir jų veiklos organizavimo priima federalinės žemės, todėl taisyklės skirtinguose regionuose nevienodos. Tačiau, jo vertinimu, tokių sprendimų nauda yra akivaizdi.

Austrijos švietimo ministras Christophas Wiederkehris nurodė, kad federalinė valdžia skiria specialų struktūrinį finansavimą, siekdama užtikrinti švietimo prieinamumą regionuose ir išlaikyti mažų, vietos bendruomenėms svarbių mokyklų tinklą. Tvaria alternatyva mažų mokyklų uždarymui laikomas jų sujungimas į bendrus tinklus.

Pasak jo, toks jungimas naudingas ir mokiniams, ir mokytojams. Didesniuose administraciniuose vienetuose vadovai bei administracijos darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti valdymui ir koordinavimui, o mokytojai gali keistis pedagogine patirtimi, naudotis bendra infrastruktūra bei efektyviau paskirstyti išteklius. Tai prisideda prie mokytojų profesinio augimo ir stiprina ugdymą vietos bendruomenėse.

Administracinį mokyklų jungimą taiko ir Čekija. Leidinio „Deník Referendum“ žurnalistas Petras Jedlička aiškino, kad tokios mokyklos fiziškai išlieka atskiros, bet dalijasi valdymo ir administravimo funkcijomis, taip mažindamos išlaidas. Valstybės lygmeniu rekomenduojama jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 180 vaikų.

Čekijoje taip pat skatinamas kelių mokyklų bendradarbiavimas dalijantis specialistais, pavyzdžiui, psichologais. Be to, po pamokų nuomojamos sporto salės, aikštynai ir renginiams skirtos erdvės.

Bulgarijoje dalis mokyklų saugomos nuo uždarymo

Bulgarijoje kaimo vietovių mokyklų tinklas pertvarkomas nuo 2007 metų, skelbia naujienų portalas „Mediapool“. Šalies statistikos instituto duomenimis, 2007–2023 metais uždaryta daugiau nei 1 tūkst. mokyklų. Nepaisant to, 2024 metais daugiau nei pusėje Bulgarijos mokyklų mokėsi mažiau nei 200 mokinių.

Žurnalistė Desislava Koleva nurodė, kad viena iš priemonių yra centrinės mokyklos, į kurias vežami vaikai iš gyvenviečių, nebeturinčių ugdymo įstaigų. 2025–2026 mokslo metais Bulgarijoje veikė 692 tokios mokyklos, jose mokėsi 166 374 mokiniai.

Valstybė taip pat apmoka kasdienį mokinių vežimą autobusais, kad perkėlus mokyklą į kitą gyvenvietę šeimoms tai netaptų neįveikiama problema.

Šalyje veikia ir saugomų mokyklų sistema. Vyriausybė mokyklai gali suteikti saugomos mokyklos statusą, kuris neleidžia jos uždaryti, nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus. 2025–2026 mokslo metais šį statusą turėjo 168 mokyklos.