Upėtakių sezonas staiga užsidaro: Pauliui Korsakui žūklę teks pamiršti iki 2027-ųjų

Laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas šįkart žvejojo srauniuose, miškų apsuptuose Lietuvos upeliuose. Tai buvo paskutinė proga pasimėgauti tokia žūkle, nes nuo spalio 1-osios iki gruodžio 31-osios draudžiama gaudyti marguosius upėtakius.

Šis ribojimas aktualus visiems žvejams: nuo spalio 1 d. įsigalioja griežtas draudimas.

Kildamas prieš srovę P. Korsakas parodė, kiek įgūdžių reikalauja upėtakių žvejyba. Anot jo, jai reikia gerokai kitokio pasirengimo nei įprastam laisvalaikio žvejojimui.

Vedėjas pabrėžė, kad upėtakių žvejyba neprilygsta ešerių gaudymui nuo Klaipėdos molo avint sportinius batelius.

Kur slepiasi upės plėšrūnai?

Upėtakiai aptinkami ne visose vietose – jie atidžiai pasirenka slėptuves ir vietas, kuriose laukia grobio. Kiekvienoje upėje susiformuoja savitos zonos, leidžiančios žuvims tykoti aukų neeikvojant daug energijos.

P. Korsakas rodė srovės išgraužtą pagilėjimą ir aiškino, kad tokios mažos duobutės, kai aplinkui seklu, upėtakiams yra itin tinkamos stovėjimo vietos.

Tiksliai į tokią duobę mestas masalas išviliojo kovoti nusiteikusį plėšrūną. Užkibusi žuvis iškart ėmė aršiai priešintis, o žvejys neslėpė emocijų kovodamas su vandenyje besiblaškančiu laimikiu.

Kur ieškoti stambiausių žuvų?

Laidos vedėjas taip pat priminė svarbią taisyklę, susijusią su upėtakių migracija ir jų pasiskirstymu upėje. Siekiant sugauti tikrą upės trofėjų, neretai reikia keliauti prieš srovę ne vieną kilometrą.

Pasak P. Korsako, didesnės žuvys būna pakilusios aukščiau upe.

Daugiau žvejybos patarimų pateikiama aukščiau esančiame vaizdo įraše.

Laidą „Vienam gale kablys“ žiūrėkite sekmadieniais 9:30 val. per TV6.

Straipsnis parengtas pagal TV3 TV6 televizijos laidą „Vienam gale kablys“.