Vaikas prisipažino apie patyčias: viena tėvų reakcija gali palikti jį vieną

Rugsėjį mokiniai sugrįžta į mokyklas, namų darbų rutiną ir pasirengimą atsiskaitymams. Daugeliui jų mokykla reiškia ir draugus, su kuriais galima bendrauti bei leisti laiką per pertraukas, tačiau dalis vaikų ten susiduria su stresu ir patyčiomis. Todėl suaugusiesiems svarbu laiku pastebėti pasikeitimus ir žinoti, kaip suteikti pagalbą.

Laidoje „Sveikatos DNR“ vaikų psichologė Simona Velikienė aptarė vaikų emocinį išsekimą bei tėvų veiksmus, kai vaikas susiduria su patyčiomis.

Vaikų emocinis išsekimas gali pasirodyti per elgesį

Specialistės teigimu, vaikų emocinis išsekimas nėra tapatus suaugusiųjų perdegimui. Suaugusieji perdegimą dažniausiai sieja su pernelyg dideliu darbo krūviu ir gali patys suprasti, kad jiems būtinas poilsis ar atostogos.

Vaikams savo būseną atpažinti sunkiau, todėl emocinis išsekimas dažniau išryškėja per jų emocijas ar pakitusį elgesį. Tėvams vertėtų atkreipti dėmesį į naujus, anksčiau nebūdingus vaiko elgesio bruožus, taip pat į jo pasakymus, kad kažkas negerai ar kad jam viskas nepatinka. Tokie signalai gali reikšti, jog reikia ieškoti pagalbos.

Ką daryti vaikui papasakojus apie patyčias

Jeigu vaikas atskleidžia, kad mokykloje patiria patyčias, tėvai turėtų parodyti jam supratimą ir palaikymą bei patikinti, kad problema bus sprendžiama drauge.

Tačiau S. Velikienė pataria vaikams girdint neskubėti aiškintis santykių su patyčias kurstančiu mokiniu ar jo tėvais. Geriau su kito vaiko tėvais susitikti atskirai ir kartu aptarti susidariusią padėtį.

Psichologė taip pat ragina neskatinti vaiko smogti atgal, nekaltinti jo dėl to, kas vyksta, ir nenumoti ranka į jo pasakojimą. Pasak specialistės, pareiškimas, kad tai nieko tokio, kad vaikas jau didelis ir pats susitvarkys arba kad viskas praeis savaime, palieka vaiką vieną su problema.

Vietoje to vaikui svarbu parodyti pasitikėjimą ir leisti suprasti, kad suaugusysis yra jo komandos dalis, pasirengusi galvoti, kaip jam padėti.

Susidūrus su patyčiomis internete – rinkti įrodymus

Vaikui pranešus apie kibernetines patyčias, būtina išsaugoti įrodymus: ekrano nuotraukas, žinutes, nuotraukas ir kitą medžiagą. Vėliau reikėtų užblokuoti grėsmę keliantį asmenį bei apie netinkamą elgesį pranešti atitinkamos platformos administracijai.

Jeigu patyčios susijusios su mokykla, apie situaciją reikia informuoti mokyklos administraciją ir prašyti konkretaus vaiko saugumo plano. Jame gali būti numatyta papildoma pagalba ar vaiko stebėjimas klasėje bei pertraukų metu. S. Velikienės teigimu, svarbu, kad numatyti veiksmai būtų pateikti raštu – kaip patvirtinimas, kas ir kaip bus užtikrinta.

Kada būtina kreiptis į specialistus

Sunerimti reikėtų, jei pasikeičia vaiko elgesys, sutrinka miegas, ima kamuoti košmarai, dingsta apetitas, vaikas atsiriboja nuo aplinkinių arba nustoja užsiimti veiklomis, kurios anksčiau jam buvo įprastos.

Jeigu vaikas save žaloja, kalba, kad nebenori gyventi, arba pradeda dalyti savo asmeninius daiktus kitiems, tai gali būti savižudybės grėsmės ženklai. Tokiu atveju reikia kreiptis į specialistus, o esant grėsmei gyvybei – skambinti 112 ir nepalikti vaiko vieno, perspėja vaikų psichologė S. Velikienė.

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laida skelbiama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.

Tekstą parengė naujienų portalo tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.

03.30 Dėl ko į vaikų psichologę kreipiasi tėvai?

06.00 Vaikų ir paauglių emocinio išsekimas ir atvejų didėjimas

09.30 Vaikų emocinio išsekimo ir suaugusiųjų perdegimo takoskyra

13.30 Pirmieji tėvų žingsniai išgirdus apie vaiko patiriamas patyčias

15.50 Ko nedaryti vaikui prisipažinus apie patyčias?

21.40 Padėtis be išeities – ar taip būna?