Veryga kelia nerimą dėl Irkutsko: abejoja oficialia maro istorija ir perspėja apie galimas mirtis

Nerimą dėl galimo maro protrūkio Rusijos Irkutsko srityje sustiprino 28 metų laborantės Darjos Šipilovos mirtis ir karantino priemonės gydymo įstaigose. Nors Rusijos institucijos tvirtina, kad regiono epidemiologinė padėtis stabili, buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Aurelijus Veryga viešai pareiškė netikintis oficialiai pateikiama įvykių versija.

D. Šipilova, dirbusi Irkutsko Kovos su maru institute, mirė spalio 2 dieną. Ji į ligoninę buvo paguldyta rugsėjo 29-ąją, o po dviejų dienų mirė. Žiniasklaidoje buvo paskelbtos dvi galimos aplinkybių versijos: pagal vieną, moteris dėl plaučių maro į gydymo įstaigą pateko grįžusi iš Tailando, pagal kitą – laboratorijoje ji galėjo netyčia sudaužyti mėgintuvėlį su maro sukėlėju.

Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ šias prielaidas atmeta. Ji nurodė, kad mirusiosios organizme nerasta mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla, o Irkutsko srities visuomenės sveikatos situacija esanti stabili. Irkutsko srities gubernatorius taip pat sakė, jog ekspertų komisija nustatė, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės pneumonijos.

Vis dėlto kilo klausimų dėl taikomų apribojimų. Skelbta apie dešimtis izoliuotų instituto darbuotojų ir karantiną keliose Irkutsko ligoninėse.

Veryga nepatikėjo oficialiais paaiškinimais

A. Veryga svarstė, kodėl Rusijoje apskritai tiriamas maro sukėlėjas, ir suabejojo tiek pasakojimu apie sudužusį mėgintuvėlį, tiek teiginiu, kad mirė tik vienas žmogus.

Europarlamentaras teigė manantis, kad mirčių galėjo būti daugiau. Jo vertinimu, jei tyrimai būtų vykdyti bakteriologinio ginklo tikslais, o tiriamieji sukėlėjai būtų ištrūkę, mirčių galėtų būti ne viena. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijoje sklindančią informaciją apie šią situaciją.

Karantinas keliose Irkutsko gydymo įstaigose

Leidinys „People of Baikal“ sekmadienį pranešė, kad keliose Irkutsko ligoninėse įvestas trijų savaičių karantinas. Buvo uždarytos miesto klinikinės ligoninės Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 10 bei Ivano-Matreninskajos vaikų ligoninė. Vienuose Irkutsko gimdymo namuose gimdančios moters artimieji leidiniui taip pat teigė, kad karantino režimas pritaikytas ir šioje įstaigoje, rašė nepriklausomas Rusijos portalas „Meduza“.

Vienas sveikatos priežiūros sistemos šaltinis „People of Baikal“ sakė, kad Irkutsko gydytojai atvirai kalba apie marą, nors ligoninėms siunčiamuose dokumentuose tokia diagnozė nenurodoma. Anot jo, įtarus plaučių marą, karantino apribojimai būtų taikomi ne tik atskiroms įstaigoms, bet visoms gydymo įstaigoms.

Po šio pranešimo „Rospotrebnadzor“ pareiškė, kad visuomenės sveikatos padėtis Irkutsko srityje bei Irkutsko ir Šelechovo miestuose yra stabili, o institucijos ėmėsi specialių priemonių. Tarnyba nurodė, kad jos susijusios su Kovos su maru instituto darbuotojai nustatytu neaiškios kilmės plaučių uždegimu.

Spalio 3 dieną Šelechove veikiančioje Irkutsko aliuminio gamykloje darbuotojams tapo privaloma dėvėti kaukes. Gamyklos direktorius Artiomas Fominychas tai pavadino prevencine priemone ir ragino laikytis atsargumo.

Irkutsko srities valdžia iš pradžių nepateikė informacijos apie pacientės mirtį ar galimą maro atvejį. Spalio 2 dieną gubernatorius Igoris Kobzevas paskelbė susitikęs su į Irkutską atvykusia Rusijos vyriausiąja visuomenės sveikatos pareigūne Anna Popova. Pasak gubernatoriaus, susitikimas surengtas gavus pranešimų apie įtariamą ypač pavojingą infekcinę ligą vienam srities gyventojui.

Kaimyninės Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas iš pradžių paskelbė, kad nuo maro Irkutsko srityje mirusi moteris Buriatijoje nesilankė. Vėliau šis įrašas buvo pakoreguotas ir jame jau minėta moteris, kuri galėjo mirti nuo maro.

„People of Baikal“ anksčiau rašė, kad Šelechovo gyventojai gatvėse matė žmones su apsauginiais kostiumais, kaukėmis ir pirštinėmis. Leidinio šaltiniai teigė, kad nuo spalio 1 dienos FST pareigūnai lydėjo greitosios pagalbos automobilius, kuriais tyrimams buvo vežami su D. Šipilova kontaktavę asmenys. „Izvestija“ pranešė, kad spalio 2-ąją karantinuoti 197 žmonės. „Rospotrebnadzor“ tvirtino, kad jiems ligos simptomų nenustatyta.

Pavojingiausia maro forma

Plaučių marą sukelia bakterija Yersinia pestis. CNN nurodo, kad mokslininkai šią retą ir mirtiną plaučių infekciją vertina kaip pavojingiausią maro formą.

Ši bakterija gali sukelti ir kitus maro tipus. Dažniausia yra buboninė forma, paprastai išsivystanti po blusos įkandimo arba bakterijai patekus per odos pažeidimą. Jai būdingas limfmazgių patinimas ir skausmas, o infekcija vėliau gali pereiti į sepsinę formą.

Sepsinis maras pažeidžia kraujotaką ir gali lemti organų nepakankamumą. Jis taip pat gali prasidėti tiesiogiai po blusos įkandimo. Faringinė forma pažeidžia gerklę, kai žmogus suvalgo užkrėstos mėsos.

Pneumoninis, arba plaučių, maras yra vienintelė šios bakterinės infekcijos forma, galinti plisti tiesiogiai tarp žmonių. Jis perduodamas per kvėpavimo takų išskyras kosint ar čiaudint, taip pat per užsikrėtusių gyvūnų išskiriamus lašelius.

Simptomai ir gydymas

Užsikrėtus plaučių maro forma, bakterijos dalelės nusėda plaučiuose ir gali sukelti sunkią pneumoniją, dėl kurios tampa sunku kvėpuoti. Simptomai gali išryškėti per 24 valandas nuo užsikrėtimo.

Tarp galimų požymių minimi karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir kūno skausmai, galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, pykinimas, vėmimas bei viduriavimas.

Maras gydomas antibiotikais, kurių kursas trunka bent 10–14 dienų. Dažniausiai skiriami ciprofloksacinas, levofloksacinas, moksifloksacinas, gentamicinas ir streptomicinas. Didžiausios išgyvenimo galimybės yra pacientams, kuriems antibiotikai pradedami vartoti per pirmąsias 24 valandas po užsikrėtimo.

Taip pat gali būti taikoma palaikomoji priežiūra: papildomas deguonis, skysčiai ir poilsis.