Via Baltica“ ruožas pabrango 19 mln. eurų: paaiškėjo, kas lėmė papildomas išlaidas

Iki 2025 metų pabaigos nutiestas automagistralės „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ kainavo 19,2 mln. eurų su PVM daugiau nei numatyta iš pradžių. Dėl papildomų darbų sutarties suma padidėjo nuo 187,2 mln. iki 206,3 mln. eurų su PVM.

12 kilometrų atkarpą rekonstravo kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Sutartis su rangove buvo pasirašyta 2024 metų gegužę, o darbai užbaigti pernai spalį.

„Via Lietuva“ BNS informavo, kad rangos darbai jau atlikti, tačiau dar vykdomos jų užbaigimo procedūros. Šiuo metu rengiami galutiniai faktiškai atliktų darbų apimčių pakeitimų aktai.

Viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, vien šiemet „Via Lietuva“ užregistravo 17 sutarties keitimo dokumentų. Naujausias jų įregistruotas rugsėjo 14 dieną.

Valstybinių kelių valdytoja nurodė, kad nuo sutarties su „Kauno tiltais“ pasirašymo iš viso sudaryti 54 susitarimai dėl papildomų darbų ir jų apimčių tikslinimo.

Įmonės teigimu, sutarties vertė be PVM padidėjo 16 mln. eurų, arba maždaug 10 proc. Pagal rangos sutartį pakeitimai, nerengiant papildomo viešojo pirkimo, galimi iki 15 proc. pradinės sutarties vertės.

„Via Lietuva“ pažymėjo, kad papildomų darbų dalis procentais nėra išskirtinė, tačiau didelę sumą lėmė itin didelė pačios rangos sutarties vertė.

Pasak bendrovės, pradėjus statybą paaiškėjo, jog reali situacija vietoje neatitiko projektinės dokumentacijos. Papildomi sprendiniai buvo reikalingi kokybiškam sutarties vykdymui, įskaitant kelio dangų sujungimą su Lenkijos teritorija.

Didžiausią finansinę įtaką turėjo nustatytas silpnas gruntas – su juo susijusių papildomų darbų vertė siekė 7,9 mln. eurų.

„Via Lietuva“ aiškino, kad objekto teritorijoje geologinės sąlygos pasirodė gerokai sudėtingesnės nei tikėtasi. Buvo aptikta papildomų silpnų gruntų – durpių, dumblo ir gitijos, kuriuos reikėjo pašalinti siekiant užtikrinti kelio konstrukcijos stabilumą, laikančiųjų sluoksnių patikimumą ir projekto ilgaamžiškumą.

Bendrovės teigimu, visi papildomi susitarimai yra viešinami, o juos tikrina ir tvirtina visi statybos proceso dalyviai, atsakingi už projektų vykdymą ir techninę priežiūrą.

„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Jo bendras ilgis siekia 970 kilometrų, iš kurių 269 kilometrai driekiasi Lietuvoje.

Šis kelias jungia Lietuvą, Latviją ir Estiją su Lenkija bei kitomis Europos valstybėmis. „Via Lietuvos“ teigimu, jis reikšmingas tiek civiliniam susisiekimui, tiek karinio mobilumo poreikiams.