Vienas radiatorius gali sujaukti visą namą: kada už kaimyno pertvarką moka visi?

Viename daugiabučio bute radiatoriai gali būti karšti, o kitame – vos šilti ne vien dėl gedimo. Specialistai įspėja, kad savavališkai pakeistas radiatorius, vamzdynas ar kitaip pertvarkyta šildymo sistema gali paveikti ir kaimynus: jų būstuose gali kristi temperatūra, o tam tikrais atvejais didėti ir šildymo išlaidos.

Nuotraukoje balkone pastebėtas radiatorius sukėlė diskusijų. Vienas komentatorius ragino jį išmontuoti ir kaltino šilumos vagyste.

Vien iš nuotraukos nustatyti, ar radiatorius buvo įrengtas savavališkai ir ar jis daro įtaką kitų butų šildymui, negalima. Vis dėlto ekspertai patvirtina, kad netinkamai atlikti pakeitimai viename bute gali sukelti nepatogumų visam namui.

Papildomas radiatorius gali atšaldyti kaimynų butus

Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Pastatų energetikos katedros mokslo darbuotojas dr. Anton Frik nurodo, kad tokios situacijos labiau tikėtinos senuose daugiabučiuose, kuriuose paprastai veikia vienvamzdės šildymo sistemos.

Jo teigimu, be suderinimo įrengtas galingesnis ar papildomas radiatorius gali sunaudoti daugiau šilumos, nei numatyta sistemos projekte. Dėl to tuo pačiu stovu toliau judantis šilumnešis gali atvėsti, todėl kitų gyventojų radiatoriai šyla silpniau.

Panašias pasekmes gali sukelti ir pakeisti vamzdžiai, vožtuvai ar radiatoriaus prijungimo būdas.

A. Frik taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgai išliekant pernelyg žemai patalpų temperatūrai didėja išorinių atitvarų paviršių atšalimo bei kondensacijos pavojus. Nepalankiomis sąlygomis gali išaugti ir pelėsio atsiradimo tikimybė.

Kasmet fiksuojama apie 50 tokių problemų

„Mano būsto“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis teigia, kad vien bendrovės prižiūrimuose namuose per metus užregistruojama apie 50 atvejų, kai viename bute pakeista šildymo sistema sukelia sunkumų kitiems gyventojams.

Anot jo, priežastimi kartais tampa žinių stoka arba nekokybiški darbai, tačiau pasitaiko ir sąmoningų savavališkų pertvarkų. Gyventojai keičia radiatorių prijungimo schemas, vamzdynus bei apvadus, o kartais prie bendros sistemos be tinkamų techninių sprendimų prijungia grindinį šildymą.

P. Ugianskis pabrėžia, kad vieno savininko noras pritaikyti šildymo sistemą savo poreikiams negali bloginti kaimynų gyvenimo sąlygų. Dėl netinkamų darbų gali būti išbalansuotas vienas stovas, dalis sistemos ar net visa namo šildymo sistema. Tuomet vienuose butuose gyventojai šąla, o kituose – kenčia nuo per didelės šilumos.

Vis dėlto prastai šylantis radiatorius dar nereiškia, kad dėl to būtinai kaltas kaimynas. Iš pradžių specialistai tikrina, ar nėra gedimų, užsikimšimų, nuorinimo, reguliavimo ar kitų sutrikimų. Kartais tikrajai priežasčiai nustatyti reikia patekti ir į butus.

„Mano būsto“ atstovas nurodo, kad kai kurie savavališkai pakeitimus atlikę gyventojai specialistų į savo būstus neįleidžia. Dėl to problemų sprendimas užsitęsia, o kitų namo gyventojų nepatogumai tęsiasi dėl vieno buto savininko veiksmų.

Nustačius, kad pakeitimai atlikti savavališkai arba neatitinka techninių reikalavimų, savininkui nurodoma juos pašalinti ir atkurti tinkamą sistemos veikimą. Kita galimybė – parengti bei suderinti reikalavimus atitinkantį pertvarkymo sprendinį ir darbus patikėti kvalifikuotiems specialistams.

Ar dėl vieno buto gali išaugti viso namo sąskaitos?

Savavališkos pertvarkos gali turėti įtakos ne tik kaimynų radiatorių temperatūrai, bet ir mokėjimams už šildymą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) aiškina, kad daugiabučio šildymo sistema projektuojama taip, kad šilumnešis po visus butus būtų paskirstomas tolygiai. Tačiau siekiant užtikrinti komfortišką temperatūrą šaltesniuose būstuose, gali tekti didinti visam namui tiekiamos šilumos kiekį.

Tokiu atveju auga bendras namo šilumos suvartojimas ir kartu didėja visų namo šilumos vartotojų sąskaitos. VERT pabrėžia, kad tai itin aktualu ten, kur butuose nėra individualių šilumos skaitiklių ar šilumos daliklių, nes tuomet šiluma paskirstoma pagal butų plotą.

Tačiau dr. A. Frik pažymi, kad vien didesnio galingumo radiatoriaus įrengimas savaime nereiškia, jog namas neabejotinai sunaudos daugiau šilumos. Tai priklauso nuo sistemos veikimo režimo, šilumos punkto automatikos ir patalpų temperatūros.

Nešylantis radiatorius automatiškai sąskaitos nesumažina

Jeigu radiatorius dėl vidaus šildymo sistemos sutrikimų nešyla arba šyla tik iš dalies, vien ši aplinkybė nėra pagrindas šilumos tiekėjui perskaičiuoti mokėjimą.

VERT nurodo, kad šilumos tiekėjas apskaičiuoja faktiškai visam namui pristatytą šilumos kiekį ir jį paskirsto vartotojams. Už vidaus šildymo sistemos techninę būklę atsako namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o gedimus nustato ir šalina šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

Pastebėjus, kad radiatorius nešyla, VERT ragina nedelsiant kreiptis į namo administratorių arba tiesiai į šildymo sistemos prižiūrėtoją.