Vilniaus tramvajaus mįslė: ar ją iš tiesų nulėmė lenkai ir 1908-ųjų apiplėšimas?

Viešasis transportas daugeliui yra svarbi kasdienybės dalis – autobusai ir troleibusai dažnai leidžia keliauti greičiau bei pigiau nei automobiliu ar pėsčiomis. Tačiau Vilniaus susisiekimo istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei atsirado šios transporto priemonės.

Apie sostinės viešojo transporto raidą tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonis.

Iki autobusų keleivius veždavo vežikai

Šiuolaikine prasme viešasis transportas yra transporto priemonė, važiuojanti nustatytu maršrutu, sustojanti numatytose stotelėse ir besilaikanti tvarkaraščio. Toks modelis susiformavo tik XIX amžiaus pabaigoje.

Iki tol Vilniuje šią funkciją atliko vežikai. Pasak V. Liepuonio, jie mieste veikė nuo pat Vilniaus atsiradimo laikų. Viename pirmųjų miesto paminėjimų, Brauno atlase, minimi totorių vežikai, gabenę įvairius krovinius Vilniuje. XX amžiaus pradžioje sostinėje jų buvo apie 900, o jų darbas buvo nuvežti keleivį iš vienos vietos į kitą.

Pradėjus diegti autobusų transportą, buvo daug bandymų rasti keleiviams tinkamą kainodarą. Iš pradžių valdžia kainas bandė reguliuoti ir nustatė itin pigius bilietus. Vis dėlto normalias transporto sistemas su keliomis pagrindinėmis linijomis, anot istoriko, suformavo lenkai. Tuo metu kelionė kainuodavo maždaug trečdalį dienos uždarbio.

V. Liepuonis pažymėjo, kad tai buvo brangu, todėl gana nedideliame mieste žmonės dažnai rinkdavosi eiti pėsčiomis. Plačiai išvystytas, veiksmingas ir visiems prieinamas viešasis transportas Vilniuje labiausiai susiformavo po sovietinės okupacijos, jau po Antrojo pasaulinio karo.

Juokas apie plėšikus, bet tikroji priežastis – kita

Laidoje istorikas juokaudamas teigė, kad dėl tramvajaus nebuvimo Vilniuje galima kaltinti lenkus. Jis priminė 1908 metais Bezdonių traukinių stotyje įvykdytą vieną didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų.

Traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės surengė susišaudymą, nutraukė komunikaciją, susidorojo su sargyba ir pagrobė 200 tūkst. rublių. Mažiausiai 4 iš 14 plėšikų vėliau tapo Lenkijos premjerais bei kitais aukštais pareigūnais.

Juokaujama, kad per Bezdonis į Vilnių gabenti pinigai buvo numatyti tramvajaus statybų plėtrai. Tačiau, kaip pabrėžė V. Liepuonis, tikroji priežastis buvo susijusi su miesto dydžiu, pramonės raida ir finansinėmis galimybėmis.

Vilnius niekada nebuvo toks didelis kaip Varšuva ar Ryga. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramoninis miestas, kuriame pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų. Augant fabrikams ir gyvenamiesiems rajonams, atsirado didelis susisiekimo poreikis, į kurį buvo investuota – taip mieste įsitvirtino tramvajus.

Tuo metu Vilniuje pramonė ėmė vystytis vėliau, todėl taip ir nesusidarė nei poreikis, nei finansiniai ištekliai plataus masto tramvajų sistemai.

Metro Vilniui vis dar trūksta gyventojų

Nors sostinės gyventojai kalba apie spūstis ir norėtų metro, Vilniaus eismo problemų negalima lyginti su Briuselio ar kitų didžiųjų miestų situacija. Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, o, istoriko teigimu, tokio gyventojų skaičiaus metro projektui svarstyti nepakanka.

Pasak V. Liepuonio, metro idėja paprastai atsiranda miestui peržengus bent milijono gyventojų ribą, kai prireikia dar greitesnio susisiekimo.

Metro statyba būtų itin brangus projektas, be to, valdžia siekia apsaugoti archeologinį paveldą ir po žeme slypinčius lobius.

Laida „Verta žinoti“ rodoma kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ją galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.

Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.