VMI ruošia didelius pokyčius: daugiau duomenų, naujos sistemos ir tiksliniai patikrinimai

Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas dr. Martynas Endrijaitis pristatė svarbiausias institucijos veiklos kryptis bei numatytas jų įgyvendinimo priemones. Tarp prioritetų – kova su šešėline ekonomika ir PVM atotrūkiu, glaudesnis valstybės institucijų bendradarbiavimas, paprastesnis deklaravimas, jaunimo švietimas ir geresnė klientų patirtis.

Vienu svarbiausių tikslų įvardytas pasitikėjimo valstybe stiprinimas, geresnis institucijų veiksmų koordinavimas ir jaunų žmonių sąmoningumo ugdymas.

Šiems tikslams planuojama sukurti bendrą duomenų platformą, kuria galėtų naudotis VMI, „Sodra“, FNTT, Registrų centras, Muitinė bei kitos institucijos. Taip pat ketinama nustatyti vienodus rizikos vertinimo standartus ir kiekvienais metais skelbti pažangos ataskaitą.

Posėdyje pažymėta, kad efektyvesni duomenų mainai tarp institucijų padėtų nustatyti atvejus, kai galimai slepiamas darbo užmokestis ir panašūs pažeidimai.

Jaunimą apie mokesčius numatoma šviesti komiksais, o mokomąją medžiagą ir vadovėlius papildyti informacija šia tema.

M. Endrijaitis nurodė, kad toks modelis jau taikomas Skandinavijos šalyse. Jo teigimu, jaunimui svarbu suprasti, kad dalis gaunamų pajamų yra skiriama valstybei.

Skaitmeninės paslaugos ir naujas deklaravimo modelis

Kita VMI veiklos kryptis susijusi su elektroninių paslaugų plėtra ir skaitmenine transformacija. Numatyta konsoliduoti informacines sistemas, sprendimus priimti remiantis duomenimis, automatizuoti bei optimizuoti procesus, paslaugas teikti realiuoju laiku ir užtikrinti duomenų kokybę bei vientisumą.

VMI vadovas taip pat pristatė siekį supaprastinti mokesčių deklaravimą. Tarp planuojamų pokyčių – nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas administratoriaus iniciatyva, naujas gyventojų pajamų deklaravimo modelis ir nauja turto deklaravimo koncepcija.

Institucija siekia didesnio klientų pasitenkinimo, todėl planuoja vertinti klientų kelią bei segmentus pagal klientų patirties (CX) metodiką, aktyviau bendrauti su tikslinėmis klientų grupėmis ir įdiegti transakcines apklausas.

Per penkerius metus VMI užsibrėžė mažinti pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį. Plane numatyta iki 2030 m. įdiegti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą įmonių tarpusavio atsiskaitymams, o informacija VMI būtų perduodama realiuoju laiku. Be to, į i.EKA ketinama integruoti didžiąją dalį kasos aparatų.

Galimo PVM sukčiavimo schemoms aptikti numatoma naudoti dirbtiniu intelektu paremtus rizikos analizės modelius ir vykdyti tikslinę PVM kontrolę.

Į kokias sritis VMI nukreips kontrolę

M. Endrijaitis anksčiau buvo paskelbęs, kad VMI kiekvienais metais atrinks 3–5 didžiausios rizikos sektorius ir sieks 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.

Didesnis dėmesys planuojamas prekybos, gamybos, statybų ir elektroninės erdvės veikloms. Taip pat bus vertinami įmonių grupių tarpusavio sandoriai, nuostolingai veikiančios bendrovės, nekilnojamojo turto sandoriai bei didelės vertės tarptautiniai sandoriai.

VMI tikrins, ar pagrįstai deklaruojami mokestiniai nuostoliai, pajamos natūra, A ir B klasės pajamos, dividendai, palūkanos bei kitos į užsienį išmokamos sumos.

Numatoma organizuoti teminius patikrinimus, kartu su verslo asociacijomis vykdyti skaidrinimo programas ir taikyti atsitiktinę atranką.

VMI vadovas priminė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendaciją tikrinti įmones, veikiančias skirtinguose sektoriuose. Tai leistų įvertinti, ar rizikingiausios sritys nustatomos tiksliai.

Taip pat jau buvo skelbta, kad VMI konsultuos ir švies „fintech“ bei dirbtinį intelektą naudojančias įmones, o su Lietuvos banku keisis duomenimis „fintech“ klausimais.