Pirmadienis, 2026.11.16
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

VMI stiprina kontrolę: DI gali sekti, ar įmonių automobiliai naudojami privačiai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina intensyvinti kovą su šešėline ekonomika ir tam plačiau pasitelkti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Viena iš galimų krypčių – duomenų apie įmonių automobilių judėjimą vertinimas, siekiant nustatyti, ar jie nėra naudojami asmeniniais tikslais.

Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad tarp svarbiausių tikslų yra šešėlio masto ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimas.

Anot jo, šešėlinė ekonomika Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 20 proc., o Europos Sąjungos vidurkis, priklausomai nuo taikomų skaičiavimo metodų, siekia maždaug 15–18 proc. Pirmasis siekis – priartėti prie ES vidurkio, o vėliau šešėlio dalį mažinti dar labiau.

Kita VMI veiklos kryptis bus elektroninių paslaugų plėtra. Nors dalis jų jau yra patogios, institucija toliau bendrauja su verslu, buhalteriais ir gyventojais, kad išgirstų, ką būtų galima pagerinti. Vienas pagrindinių planų – pereiti prie vienos sistemos ir vienos platformos, vietoje dabar veikiančių kelių.

VMI taip pat ketina stiprinti kibernetinį saugumą. Tam numatomi priemonių planai ir sistemos, padedančios išvengti kibernetinių incidentų, o jiems įvykus – greitai juos sustabdyti, nustatyti priežastis, sumažinti pasikartojimo riziką ir operatyviai atkurti sistemas.

Dar viena kryptis susijusi su vidine institucijos kultūra. M. Endrijaičio teigimu, VMI kolektyvas turėtų būti labiau verslo ir klientų pagalbininkas bei konsultantas, o ne vien kontrolierius.

Prioritetai keisis pagal šešėlio riziką

VMI kasmet vertins sritis, kuriose fiksuojama didžiausia šešėlinės ekonomikos tikimybė, todėl prioritetinių sektorių sąrašas nebus pastovus.

Šiuo metu tarp didesnės rizikos sričių minimas turizmas, statybos, dalis apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektorių bei kai kurios didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklos.

Institucija neapsiribos vien rizikos vertinimo sistemomis. Tam tikrais atvejais numatoma vykdyti ir atsitiktinę kontrolę, todėl įmonės gali būti tikrinamos ne tik tuomet, kai iš anksto nustatoma konkreti rizika.

Vis dėlto VMI vadovas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog mokesčių administratorius veiks neprognozuojamai. Pagrindinis dėmesys ir toliau bus skiriamas sektoriams, kuriuose šešėlio rizika yra didžiausia, tačiau pavieniais atvejais bus taikoma ir tikslinė kontrolė.

DI galėtų nustatyti galimus PVM pažeidimus

VMI jau naudoja dalį automatizuotų sistemų, tačiau ateityje DI įrankiai galėtų perimti daugiau funkcijų. Vienas jų panaudojimo tikslų – aktyviau identifikuoti galimus pažeidimus.

M. Endrijaitis priminė apie Europos Komisijos pristatytą DI priemonę, kuri gali padėti nustatyti mažos pridėtinės vertės įmones. Tokios bendrovės, palyginti su kitomis to paties sektoriaus ar teritorijos įmonėmis, generuoja mažesnį pelną, pajamas ir mokestinę naudą ekonomikai. Tai gali signalizuoti apie galimą nesumokėtą PVM.

DI taip pat galėtų būti naudojamas konsultuojant gyventojus. Tačiau VMI vadovas teigė, kad dėl DI plėtros konkretaus etatų mažinimo įstaigoje neplanuojama. Jo žodžiais, tikslas yra su mažesniais resursais dirbti efektyviau, o darbuotojų intelektinį potencialą nukreipti į kitas veiklos sritis.

Įmonių automobilių naudojimą vertins pagal duomenis

VMI jau kurį laiką stebi atvejus, kai įmonėms priklausantys automobiliai naudojami darbuotojų asmeniniams poreikiams. Tokiais atvejais turi būti tinkamai apskaičiuotos ir deklaruotos pajamos natūra.

Pasak M. Endrijaičio, įmonės šioje srityje automobilių naudojimą privatiems poreikiams deklaruoja tvarkingiau. Vis dėlto ateityje kontrolė gali tapti dar labiau grindžiama turimais duomenimis.

VMI vadovas neatmetė galimybės naudoti automatizuotus sprendimus ir DI, kurie galėtų analizuoti skirtingus transporto judėjimo duomenis bei savivaldybių teikiamą informaciją. Tai padėtų įvertinti, ar įmonės automobilis naudojamas darbo reikmėms, ar važinėjama privačiais interesais.

Tačiau jis akcentavo, kad pagrindinis VMI tikslas nėra bausti. Institucija pirmiausia siekia informuoti ir konsultuoti verslą, kad šis suprastų, kada bei kaip turi būti apskaičiuojamas pajamų mokestis.

Sąžiningiems – mažiau biurokratijos, pažeidėjams – griežtesnės pasekmės

M. Endrijaitis sąžiningai mokesčius mokantiems gyventojams ir verslui žada mažesnę biurokratinę naštą. Tuo metu tiems, kurie nevykdo reikalavimų ir nemoka mokesčių, gali būti taikomos griežtesnės priemonės.

Nesumokėtos sumos gali būti išieškomos, o kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, neatsižvelgus į įspėjimus, gali būti atliekami mokestiniai patikrinimai.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma, skaičiuojami mokestiniai delspinigiai ir gali būti skiriamos mokestinės baudos. Atskirais atvejais gali būti taikomas ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

VMI taip pat primena apie pelno mokesčio lengvatas. Jos gali būti taikomos išmokoms, kuriomis mažinamas apmokestinamasis pelnas.

Pavyzdžiui, gamybinė įmonė, kurioje dirba riboto darbingumo asmenys ir kurios pajamos už pačios pagamintą produkciją sudaro daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų, gali mažinti apskaičiuotą pelno mokestį.

Laisvosios ekonominės zonos įmonėms, atitinkančioms įstatyme nustatytus vidutinio darbuotojų skaičiaus ir kapitalo investicijų reikalavimus, nustatytą metų skaičių leidžiama nemokėti pelno mokesčio, o vėliau taikyti sumažintą šio mokesčio tarifą.

Dalintis Facebook Messenger