Vos keliolika minučių iki tragedijos: Gintarą ištikusį insultą išdavė vienas staigus pojūtis

Insultas kasmet pakeičia tūkstančių lietuvių gyvenimus, o kaunietis Gintaras Kazakauskas jo pasekmes jaučia iki šiol. Dabar 64-erių vyrą liga netikėtai užklupo 2018 metų lapkričio 15-ąją, kai jam buvo 56-eri. Medikai vėliau perspėjo, kad tą rytą nuo mirties jį skyrė tik maždaug 15 minučių.

Gintarą insultas staiga ištiko per dukros gimtadienį (nuotr. asm. archyvo, BNS Foto, 123rf.com)

Tą lapkričio rytą jis su žmona, kaip įprasta, gėrė kavą. Vyras prisimena, kad žmonai nuėjus paruošti dar vienos kavos, jis ėmė jausti stiprėjantį silpnumą. Paskutinis jo aiškiai prisimenamas pojūtis buvo supratimas, kad netrukus nualps.

Gintaras nugriuvo, tačiau šalia buvusi žmona iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Medikai atvyko greitai, vyras buvo nugabentas į klinikas, kur jo jau laukė gydytojų komanda. Dėl galvoje trūkusios kraujagyslės jis skubiai atsidūrė operacinėje.

Vėliau gydytojai jam paaiškino, kad žmonos buvimas namuose buvo lemiamas – dar 15 minučių ir jo galėjo nebebūti. Operacijos vietą galvoje iki šiol primena išoriškai matoma siūlė.

Reabilitacijoje teko iš naujo mokytis kasdienybės

Po operacijos Gintaras buvo perkeltas į reabilitacijos skyrių. Jis pasakoja tik maždaug po savaitės atsigavęs tiek, kad suvoktų aplinką. Gydytojai tuomet jam sakė, kad pirmosiomis dienomis jis buvo labai neramus ir agresyvus, todėl personalui teko jį pririšti.

Išgirdęs tai vyras jautėsi nepatogiai ir atsiprašinėjo ligoninės darbuotojų, nors suprato, kad tuometinės būsenos pakeisti negalėjo.

Daugiau kaip du mėnesius trukusi reabilitacija davė rezultatų. Po insulto Gintarui reikėjo iš naujo mokytis dalies įprastų veiksmų, tačiau kantrybė ir pastangos padėjo pasiekti etapą, kai jis galėjo vaikščioti be lazdos.

Vis dėlto namuose, eidamas iš vieno kambario į kitą, jis stipriai nikstelėjo pažeistą koją. Jai buvo uždėtas įtvaras, kurį vyras nešiojo beveik metus. Po to jo būklė pablogėjo ir be lazdos vaikščioti jis jau nebegalėjo.

Insultas palietė dešiniąją jo kūno pusę, o dešinė ranka iki šiol yra neveiksni. Gintaras kasmet vyksta į sanatoriją tęsti reabilitacijos ir stiprėti.

Praėjus beveik aštuoneriems metams po insulto, jo savijauta, pasak vyro, priklauso nuo dienos: vienomis dienomis būna šiek tiek lengviau, kitomis – itin sunku. Jis yra priklausomas nuo stiprių vaistų nuo skausmo, nes jų neišgėrus labai pablogėja savijauta ir visą kūną ima tampyti.

Po asmeninės nelaimės įkūrė fondą

Iki insulto viena didžiausių Gintaro aistrų buvo buriavimas. Nors dabar grįžti prie jo nėra lengva, vyras šios svajonės neatsisako. Iki ligos jis kiekvieną rudenį po kelis mėnesius leisdavo Egėjo jūroje Graikijoje, buriuodamas tarp salų.

Asmeniškai susidūręs su sunkumais, kuriuos po insulto patiria žmonės, Gintaras pasigedo fondų ir organizacijų, finansinę paramą skiriančių būtent insultą patyrusiems asmenims. Taip kartu su žmona ir pažįstamais jis įkūrė labdaros ir paramos fondą „Atbėk“.

Fondas bendradarbiauja su keliais kineziterapeutais. Jie rekomenduoja po insulto esančius žmones, kuriems reikalinga reabilitacija, o sudarius sutartį fondas finansuoja paramą ir specialistų darbą.

Gintaras ragina žmones neatidėti sveikatos į antrą planą ir atidžiai vertinti savo savijautą. Jis pabrėžia, kad ypač svarbu reaguoti į prastai besijaučiantį organizmą, galvos svaigimą ar mirgėjimą akyse, taip pat ieškoti informacijos apie galimas tokių požymių priežastis.

Vyras primena, kad į pasikartojančią prastą savijautą nereikėtų numoti ranka, nes insultas gali ištikti tiek jaunus, tiek vyresnius žmones.

Norintys prisidėti prie labdaros ir paramos fondo veiklos, gali tai padaryti žemiau nurodytais rekvizitais.