Žemai skrendantys dronai vis dar kelia iššūkių: radarų Lietuva sulauks tik per kelerius metus

Lietuvai stiprinant apsaugą nuo bepiločių orlaivių, naujos trumpojo nuotolio ir pasyviosios stebėjimo priemonės šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus. Krašto apsaugos ministerija (KAM) Eltai taip pat nurodė, kad bandomosios dronų-perėmėjų partijos planuojamos pristatyti praėjus 6–9 mėnesiams po sutarčių pasirašymo.

KAM pripažįsta, kad dabartinės Lietuvos oro erdvės stebėjimo galimybės nepakankamai veiksmingos nustatant mažus objektus, skrendančius nedideliame aukštyje. Dėl to diegiami papildomi radarai, testuojami akustiniai jutikliai ir plėtojama daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema.

Ministerija nurodė, kad būtent ribotos galimybės aptikti žemai skrendančius objektus lemia poreikį stiprinti įvairių stebėjimo priemonių tinklą bei kurti daugiasluoksnę sistemą.

2025 m. lapkritį Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimu pradėta kurti integruota daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema. Ji apimtų oro erdvės stebėjimą, ankstyvąjį perspėjimą, gynybą ir kritiškai svarbios infrastruktūros apsaugą.

Ankstesni atvejai, kai į Lietuvos oro erdvę patekę potencialiai pavojingi objektai dingo iš stebėjimo sistemų, anot KAM, atskleidė mažų ir žemai skrendančių taikinių aptikimo sunkumus. Tačiau ministerija nemano, kad tai lėmė viena konkreti techninė spraga ar vadinamoji akloji zona.

Dronų-perėmėjų ateitis priklausys nuo bandymų

KAM teigimu, Vyriausybės nutarime numatytos trumpojo nuotolio bei pasyviosios stebėjimo ir aptikimo priemonės Lietuvą turėtų pasiekti per kelis artimiausius metus.

Tuo metu pirmosios bandomosios dronų-perėmėjų partijos turėtų būti pristatytos per 6–9 mėnesius nuo sutarčių sudarymo. Visgi kol kas neaišku, kada šios sistemos bus įtrauktos į bendrą šalies oro gynybos sistemą, nes tai priklausys nuo bandymų rezultatų.

Ministerija pažymėjo, kad Lietuvoje jau veikia pasyvieji radarai, skirti žemai skraidančių dronų stebėjimui ir sekimui, o jų skaičių planuojama didinti. Kartu stiprinamos trumpojo bei vidutinio nuotolio objektų stebėjimo ir aptikimo galimybės.

Lietuva jau yra įsigijusi elektroninės kovos priemonių, o artimiausiu metu ketina įsigyti ir mobiliųjų kinetinio naikinimo priemonių. KAM vertinimu, aktyvių ir pasyvių priemonių, elektroninės bei kinetinės kovos priemonių visuma reikšmingai sustiprins daugiasluoksnę apsaugą nuo dronų.

Vienoje sistemoje bus sujungtos skirtingos institucijos

KAM taip pat plėtoja mažosios oro gynybos sistemą, kuri turėtų sujungti Lietuvos kariuomenės, sienos apsaugos, viešojo saugumo ir kitų valstybės institucijų pajėgumus į koordinuotą bendrą sistemą.

Vienu svarbiausių tikslų įvardijamas realaus laiko mažosios oro erdvės vaizdo sukūrimas. Tam būtų integruojami skirtingų sensorių ir institucijų duomenys, o tai turėtų pagerinti situacijos vertinimą, ankstyvą perspėjimą ir efektyvesnį oro gynybos pajėgumų panaudojimą.

Pasak ministerijos, tokia sistema leistų sparčiau aptikti galimas grėsmes, keistis informacija ir reaguoti. Ji taip pat sudarytų galimybę sekti judantį objektą, kai jis skrenda per skirtingas Lietuvos teritorijas.

Sistema kuriama remiantis Ukrainos patirtimi, sukaupta kovojant su bepiločių orlaivių keliama grėsme. Vėliau ją ketinama sujungti su NATO sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis, taip stiprinant bendrą oro erdvės stebėjimą ir apsikeitimą informacija.

Ministerija pranešė, kad mažosios oro gynybos sistemos kūrimui jau gauta 19 paraiškų, todėl projektas pereina į kitą plėtros etapą.

Reaguoti galima ir be kaimyninių šalių informacijos

KAM pabrėžia, kad Lietuvos institucijų veiksmai galimų oro grėsmių atveju nėra grindžiami vien kaimyninių valstybių perduodama informacija. Lietuvos kariuomenė turi savo oro erdvės stebėjimo priemones ir gali pradėti reaguoti pagal pačios šalies nustatytus duomenis apie objektą.

Kaip pavyzdį ministerija nurodė praėjusių metų liepos 10-osios incidentą. Tąkart Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos pastebėjo iš Baltarusijos pusės valstybės sienos kryptimi artėjantį objektą.

Ore patruliavusių NATO oro policijos naikintuvų parengties režimas tada buvo pakeistas į užduoties režimą. Objektui nukritus, užduotis atšaukta, o informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).

Lietuvos oro erdvės apsauga yra integruota į NATO oro gynybos struktūras. Lietuvos kariuomenė šiemet pranešė, kad įprastą oro policijos modelį pakeitė platesnė oro gynybos sistema, taip pat buvo paspartinti sprendimų priėmimo ir koordinavimo procesai tarp Lietuvos bei Aljanso oro pajėgų vadavietės.

Vis dėlto KAM neviešina konkrečių algoritmų, kurie taikomi praradus ryšį su galimai pavojingu bepiločiu orlaiviu. Ministerija taip pat neatskleidžia kriterijų, pagal kuriuos nustatoma galima objekto nukritimo vieta ar parenkamos paieškos pajėgos, taip pat stebėjimo priemonių išdėstymo ir kitų operacinių detalių.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti iš Baltarusijos pusės į šalies oro erdvę patekę bepiločiai orlaiviai sukėlė diskusijas dėl galimybių laiku aptikti ir neutralizuoti mažus, žemai skrendančius objektus. Atsakydama į šias grėsmes, Lietuva stiprina oro erdvės stebėjimą ir investuoja į papildomus radarus, elektroninės kovos priemones bei dronų-perėmėjų technologijas.