Viena rudens klaida gali pražudyti augalus: kada dengti sodą, kad nepakenktumėte

Rudeniui įsibėgėjant darbų pakanka ne tik namuose, bet ir sode. Nors gali pasirodyti, kad prieš žiemą augalai tiesiog pereina į ramybės būseną, netinkama priežiūra šiuo metu gali atsiliepti pavasarį. Vieniems augalams papildomų rūpesčių beveik nereikia, o kitiems būtinas laistymas, tręšimas ir apsauga nuo šalčio.

„Stučkų medelyno“ atstovas, ūkininkas Vilius Stučka tv3.lt išvardijo svarbiausius rudens darbus ir klaidas, galinčias sutrukdyti augalams sėkmingai peržiemoti.

Nuo sodo švaros iki tinkamų trąšų

V. Stučkos teigimu, pirmiausia būtina pasirūpinti sodo sanitarija. Reikia surinkti ne tik nukritusius, bet ir ant medžių užsilikusius supuvusius ar sudžiūvusius vaisius.

Taip pat svarbu surinkti sergančių augalų lapus. Jų nereikėtų dėti į kompostą – geriau sunaikinti, kad ligos neplistų toliau.

Rudenį dirvą verta patręšti, tačiau būtina rinktis rudenines trąšas be azoto. Pasak ūkininko, kalis ir fosforas padeda augalams pasirengti šalčiui.

Jeigu ruduo sausas, prieš stipresnius šalčius augalus rekomenduojama gausiai palaistyti. Tai ypač aktualu jauniems ir visžaliams augalams, kuriems prieš žiemą reikia sukaupti drėgmės šaknų zonoje.

Dar vienas svarbus darbas – mulčiavimas. Aplink šaknis galima paskleisti maždaug 5–10 centimetrų storio komposto, šiaudų arba smulkintos žievės sluoksnį.

Didžiausias pavojus – per anksti uždengti augalai

Artėjant šalčiams dažnas skuba augalus apdengti kuo anksčiau, tačiau V. Stučka pabrėžia, kad tai gali būti viena dažniausių ir žalingiausių klaidų. Kol oras dar gana šiltas, augalų dengti nereikėtų.

Ūkininko teigimu, tinkamiausias metas tam paprastai būna tada, kai temperatūra laikosi maždaug nuo 0 iki –3 laipsnių. Tuomet dirva jau pradeda šalti, o augalas ima ruoštis ramybės laikotarpiui.

Per anksti sandariai uždengus augalus viduje gali kauptis šiluma ir drėgmė. Dėl to gali atsirasti pelėsis, o saulėtą dieną augalas, dar nepasiruošęs ramybės periodui, gali pradėti vegetuoti.

Rudenį taip pat nereikėtų intensyviai genėti augalų, smarkiai trumpinti šakų ar iš esmės keisti jų formos. Šiuo laikotarpiu pakanka pašalinti nudžiūvusias, ligotas arba pažeistas šakas. Jei augalas pernelyg išaugęs, jo formą galima pakoreguoti tik minimaliai, o didesnius genėjimo darbus palikti pavasariui.

Tarp kitų dažnų klaidų V. Stučka nurodo azotinių trąšų naudojimą, nelaistymą prieš šalčius, netinkamų dengimo medžiagų pasirinkimą, stiprų genėjimą ir vaismedžių nebalinimą arba pernelyg vėlyvą balinimą.

Kuriems augalams prieš žiemą reikia daugiau rūpesčio?

Nors rudens priežiūra reikalinga visiems augalams, kai kuriems jų pasiruošimas žiemai ypač svarbus. Daugiau dėmesio gali reikalauti rožės, didžialapės hortenzijos, rododendrai, azalijos, kanadinės eglės, levandos ir jauni augalai.

Pasirūpinti reikėtų ir kai kuriomis daugiametėmis svogūninėmis gėlėmis, tarp jų jurginais bei begonijomis.

Mažiau priežiūros paprastai reikia visžaliams augalams – tujoms, eglėms, pušims ir kadagiams. Vis dėlto ir jų šaknims iki žemės įšalo svarbu sukaupti pakankamai drėgmės, todėl prieš žiemą juos reikėtų palaistyti.

Dar mažiau rūpesčio dažniausiai kelia Lietuvoje natūraliai augantys bei prie vietos klimato prisitaikę medžiai ir krūmai: beržai, ąžuolai, liepos, klevai, šermukšniai bei alyvos.

V. Stučkos teigimu, kalninėms pušims, lanksvoms ir paprastiesiems serbentams ypatingo pasiruošimo žiemai dažniausiai visai nereikia, nes šie augalai yra pakankamai atsparūs.

Kada dengti ir kokias medžiagas rinktis?

Pagrindinis signalas pradėti dengti augalus yra oro temperatūra. Pasak V. Stučkos, tai daryti galima, kai ji stabiliau laikosi apie 0–3 laipsnius šalčio.

Tačiau būtina sekti ir prognozes. Jei dar iki nuolatinių šalčių užklumpa trumpa, bet stipresnė šalčio banga, augalus galima pridengti laikinai, o sugrįžus atšilimui vėl nudengti.

Viršutinėms augalų dalims apsaugoti tinka agrodanga, eglišakės ar džiuto audinys. Šaknų zoną galima pridengti smulkinta žieve, šiaudais, mulčiu arba eglišakėmis.

Ūkininkas pabrėžia, kad dengimo medžiagos turi būti laidžios orui. Augalų negalima dengti nekvėpuojančiais maišais ar kitomis sandariomis medžiagomis.

Augalus svarbu tinkamai paruošti dar iki susiformuojant pastoviai sniego dangai. Sniegas pats savaime tampa natūralia apsauga, padedančia išlaikyti šilumą. Augalams lengviau išgyventi žiemą padeda ir rudenį drėgmės prisotinta dirva, o kalio bei fosforo trąšos stiprina jų atsparumą šalčiui.