Vienas gestas gali išduoti daugiau, nei manote: A. Lydeka įvardijo etiketo klaidas

Kasdieniai įpročiai neretai formuoja aplinkinių nuomonę apie žmogaus kultūrą ir išsilavinimą. Pasisveikinimas, elgesys prie stalo, tinkama apranga ar reakcija į padarytą klaidą – visa tai tampa bendravimo dalimi ir gali atskleisti etiketo taisyklių išmanymą.

Protokolo ir etiketo ekspertas, Seimo narys Arminas Lydeka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokie iš pažiūros menki veiksmai gali sudaryti įspūdį apie žmogaus kultūrą.

Etiketas nėra skirtas vien oficialioms progoms

A. Lydekos vertinimu, gyvenant visuomenėje neišvengiamai tenka laikytis tam tikrų bendravimo ir elgesio principų. Anot jo, etiketas neturėtų būti suprantamas tik kaip formalios taisyklės, taikomos per iškilmingus renginius.

Ekspertas yra įsitikinęs, kad žmogaus bendravimą ir elgesį reguliuojančios taisyklės yra svarbi žmogiškumo dalis, o mandagaus, kultūringo ir išsilavinusio asmens elgesys remiasi etiketo nuostatomis.

Jo teigimu, žmogus yra visuomenės dalis, todėl bendrų taisyklių nežinojimas arba jų nepaisymas aplinkiniams gali sukurti įspūdį, kad asmuo yra neišsilavinęs, nekultūringas ar nemandagus.

Vis dėlto A. Lydeka atkreipia dėmesį, kad būna išimčių. Jis primena antikos filosofą Diogeną Sinopietį, kuris visuomenėje priimtų normų nesilaikė sąmoningai.

Pasisveikinimas – pirmasis signalas

Kalbėdamas apie konkrečius kasdienius pavyzdžius, ekspertas pirmiausia mini pasisveikinimą. Jei į patalpą įėjęs kolega ar kaimynas nepasisveikina su ten esančiais žmonėmis, toks elgesys gali būti suprastas įvairiai – kaip pyktis, nepažinojimas arba paprasčiausias nemandagumas.

Etiketo neišmanymas, pasak A. Lydekos, gali atsiskleisti ir tada, kai žmogus nori elgtis mandagiai. Pavyzdžiui, studentas, sutikęs profesorių, gali pirmasis ištiesti ranką pasisveikinti. Nors ketinimas atrodo mandagus, ekspertas pabrėžia, kad pagal etiketo taisykles ranką pirmasis turėtų tiesti aukštesnio rango asmuo.

Anot jo, tokia situacija iš pirmo žvilgsnio nebūtinai atrodo įžeidi ar žeminanti, tačiau etiketo taisykles išmanančiam žmogui ji gali parodyti neraštingumą šioje srityje.

Restorane svarbi net striukė ir įrankiai

Viešose vietose susiduriama su daugybe aplinkybių, kuriomis išryškėja žmogaus santykis su bendromis elgesio normomis. Viena tokių vietų – restoranas.

A. Lydeka kaip pavyzdį pateikia žmogų, kuris rudenį ar žiemą atsisėda prie stalo vilkėdamas striukę, užsisako šnicelį ir taip valgo. Nors tai savaime gali neatrodyti nei įžeidu, nei blogu veiksmu, eksperto teigimu, prie vaišių stalo, kur sėdi ir kiti žmonės, su lauko drabužiais nesėdima.

Etiketo taisyklių neišmanymą, jo vertinimu, gali atskleisti ir netinkamas stalo įrankių naudojimas. Dalis patiekalų iš tiesų gali būti valgomi rankomis, tačiau restorane šnicelio valgymas rankomis, kai padėti peilis ir šakutė, anot A. Lydekos, demonstruoja neraštingumą ar laukiniškumą.

Apranga ir gėlės taip pat turi savo taisykles

Ekspertas pabrėžia, kad etiketas aktualus ne tik restoranuose – jo principai pasitaiko kone visose kasdienio gyvenimo srityse.

Jis nurodo, kad į banką atsidaryti sąskaitos nederėtų eiti vien su glaudėmis, net jeigu vasarą karšta ir taip būtų patogiau.

A. Lydeka išskiria ir gėlių dovanojimą. Jo teigimu, net ir toks gestas turi tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, aukštas, ilgas gėles įteikiant kotais į viršų, kad jos nenusvirtų, galima parodyti etiketo neišmanymą. Eksperto manymu, ir tokios smulkmenos leidžia spręsti apie žmogaus mandagumą bei kultūrą.

Anot jo, specifinių etiketo žinių gali prireikti diplomatiniuose priėmimuose ar oficialiose ceremonijose, tačiau svarbiausios taisyklės susijusios būtent su įprastomis gyvenimo situacijomis.

Klaidą pripažinti taip pat būtina

A. Lydeka pažymi, kad žmogaus kultūrą bei išsilavinimo lygį rodo ne vien jo veiksmai viešumoje. Svarbus ir mokėjimas pripažinti, jog buvo suklysta.

Ekspertas primena, kad klaidų padaro visi – tiek dėl nežinojimo, tiek netyčia. Tai gali būti ir tokia situacija, kaip raudonų sulčių stiklinės išvertimas ant kaimynės baltos suknelės.

Jo vertinimu, svarbiausia yra ne pati klaida, o žmogaus reakcija į ją. Brandą rodo gebėjimas atsiprašyti, pripažinti kažko nežinant ir noras mokytis. A. Lydeka pabrėžia, kad bet kurio amžiaus žmogus gali sužinoti ką nors naujo, išmokti ar patikslinti turimas žinias.

Tuo metu akivaizdžios klaidos neigimas ir aiškinimas, kad nieko blogo nenutiko, pasak eksperto, gali atskleisti žmogaus požiūrį į bendravimą. Tai gali reikšti, kad nemandagumas arba etiketo taisyklių nepaisymas jam yra įprastas elgesys, o ne atsitiktinis suklydimas.