Vienas daiktas konteineryje gali baigtis brangiai: už netinkamai išmestą bateriją gresia baudos

Kasdienybėje daugėja baterijomis veikiančių prietaisų – naudojame telefonus, išmaniuosius laikrodžius, ausines, vaikų žaislus, buitinę techniką, elektrinius įrankius ir transporto priemones. Nors nešiojamosios baterijos tebėra dažniausios, vis plačiau naudojamos ir elektrinių paspirtukų, dviračių bei kitos įrangos baterijos.

ES reglamente – penkios baterijų rūšys

Europos Sąjunga, siekdama suvienodinti baterijų skirstymą bei jų atliekų tvarkymo tvarką, priėmė naująjį ES Baterijų reglamentą (ES) 2023/1542. Jis numato penkias kategorijas: nešiojamąsias, mažųjų transporto priemonių, elektrinių transporto priemonių, paleidimo, apšvietimo ir uždegimo bei pramonines baterijas. Dokumente taip pat įtvirtinti jų surinkimo ir perdirbimo reikalavimai.

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė pažymi, kad daugelio žmonių namuose galima rasti iki dešimties nuolat naudojamų elektronikos įrenginių, o nemažoje jų dalyje įmontuotos įkraunamos baterijos. Anot jos, naujasis skirstymas padeda aiškiau suprasti, kaip tokias atliekas reikia tvarkyti.

R. Zdanevičienė įspėja, kad pažeistos ar netinkamai išmestos baterijos gali teršti aplinką, sprogti arba sukelti gaisrą. Dėl to saugaus naudojimo, surinkimo ir perdirbimo taisyklės yra svarbios kiekvienam gyventojui.

Gyventojams dažniausiai tenka susidurti su nešiojamosiomis ir mažųjų transporto priemonių baterijomis. Nešiojamosiomis laikomos sandarios, iki 5 kg sveriančios baterijos, naudojamos smulkioje elektronikoje ir buities prietaisuose. Šiai grupei priklauso AA, AAA, sagos formos elementai, taip pat telefonų, kompiuterių, žaislų, pultelių, buities prietaisų bei belaidžių įrankių baterijos.

Elektriniams dviračiams, paspirtukams ir kitoms panašioms ratinėms transporto priemonėms skirtos baterijos priskiriamos mažųjų transporto priemonių kategorijai. Jos yra sandarios ir sveria iki 25 kg. AGIA direktorė atkreipia dėmesį, kad paspirtuko ar dviračio baterijos negalima vertinti kaip įprastos nešiojamosios baterijos – dėl savo dydžio ir savybių ji turi būti surenkama saugiai bei tam pritaikytu būdu.

Baterijų negalima maišyti su kitomis atliekomis

R. Zdanevičienė pabrėžia, kad pagrindinė taisyklė atsikratant senų ar neveikiančių baterijų yra jų nemesti kartu su kitomis atliekomis. Baterijos turi būti renkamos atskirai ir pristatomos tik į specialiai joms skirtas surinkimo vietas.

Ypatingą dėmesį būtina skirti elektronikos prietaisams su integruotomis ličio jonų baterijomis. Jei jie sugenda, yra pažeisti ar išmetami netinkamai, gali kilti gaisras.

Pasak R. Zdanevičienės, vis dar pasitaiko atvejų, kai neveikiančios elektroninės cigaretės bei kiti smulkūs įrenginiai su įmontuotomis baterijomis atsiduria mišrių atliekų ar pakuočių konteineriuose. Sugedusi arba pažeista baterija gali pradėti smilkti ir uždegti atliekas ne tik konteineryje, bet ir šiukšliavežėje ar atliekų tvarkymo įmonėje.

Išimamas nešiojamąsias baterijas, kurios nebetinkamos naudoti, nemokamai galima palikti specialiose dėžutėse baterijomis prekiaujančiose parduotuvėse, prekybos centruose, biuruose ar daugiabučių laiptinėse, jei ten tokios dėžutės įrengtos. Tokias atliekas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės bei atliekų tvarkytojai.

Jeigu baterija įmontuota prietaise ir jos saugiai išimti negalima, būtina pristatyti visą įrenginį kaip elektronikos atlieką. Savarankiškai ardyti tokio prietaiso nereikėtų.

Lietuvoje veikia daug elektronikos atliekų surinkimo vietų. Telefonus, ausines, laikrodžius, elektronines cigaretes ir kitą smulkią įrangą galima palikti prekybos centruose esančiose surinkimo talpose. Be to, perkant naują tos pačios paskirties gaminį, seną prietaisą galima nemokamai grąžinti pardavėjui.

Elektrinių paspirtukų ir dviračių baterijas nemokamai priima prekybos vietos, kuriose parduodamos tokios baterijos arba šios transporto priemonės. Jas taip pat galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnyje „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“ numatyta, kad už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą gali būti skirta nuo 30 iki 140 eurų bauda. Už pakartotinai padarytą šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gresia bauda nuo 140 iki 600 eurų.