Slaugote artimąjį? Nemokama pagalba: gali būti arčiau, nei manote

Prireikus rūpintis sergančiu artimuoju, šeimai dažnai kyla daug neatsakytų klausimų – kur kreiptis, kokios paslaugos priklauso ir už ką nereikia mokėti. Lietuvoje pagalbos galimybių yra nemažai, tačiau dalis slaugančių žmonių apie jas taip ir nesužino.

J. Pocė pabrėžia, kad visa artimojo priežiūros našta neturėtų automatiškai tekti šeimos nariams. Slaugantieji neretai svarsto, ar reikės mažinti darbo krūvį, ar net palikti darbą, taip pat keisti kitus gyvenimo planus. Nors dažniausiai pirmiausia galvojama apie išmokas ir galimybę nedirbti, pagalbos formų Lietuvoje esama įvairių.

Pirmiausia svarbu nustatyti, kokios pagalbos reikia

Pasak J. Pocės, pradėti reikėtų nuo poreikio įvertinimo: žmogui gali reikėti medicininės slaugos arba pagalbos kasdienėje buityje.

Ambulatorinė slauga namuose yra medicininė paslauga, kuri privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams apmokama valstybės lėšomis. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodo, kad ji teikiama pacientams, po operacijų negalintiems savarankiškai pasirūpinti savimi – tokį poreikį nustato gydytojas.

Šios paslaugos taip pat apmokamos, kai pagal Sveikatos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną asmeniui nustatomas mažas, vidutinis arba didelis slaugos poreikis.

Per kalendorinius metus, atsižvelgiant į klausimyno rezultatus, apmokama:

• esant mažam poreikiui – 52 apsilankymai, kai skiriama laikina slauga;
• esant vidutiniam poreikiui – 156 apsilankymai, kai skiriama nenuolatinė slauga;
• esant dideliam poreikiui – 365 apsilankymai, kai skiriama nuolatinė slauga.

Jeigu žmogui labiau reikia pagalbos namų ruošoje, maisto parūpinimo, apsipirkimo, higienos ar kitų kasdienių darbų, gali būti organizuojama kitokia pagalba. J. Pocė aiškina, kad esant didelės apimties poreikiui ir sunkiai sergančiam žmogui, kuris nori likti savo namų aplinkoje, integralią pagalbą namuose teikia visa specialistų komanda.

Ilgai slaugant artimąjį ir nebeužtenkant pagalbos namuose, galima kreiptis dėl slaugos įstaigoje. Tokios globos klausimą reikia tvarkyti per seniūniją, o nemokamai per metus skiriami keturi mėnesiai, arba 120 dienų.

Šios paslaugos skirtos pacientui, tačiau kartu jos sumažina ir slaugančiojo žmogaus kasdienę naštą.

Laikinas atokvėpis gali suteikti iki 720 valandų per metus

Dar viena, vis dar ne visiems žinoma galimybė – laikino atokvėpio paslauga. Ji leidžia artimojo priežiūrą tam tikram laikui patikėti specialistams, tačiau tai nereiškia, kad žmogus visam laikui iškeliamas į slaugos namus.

Šia paslauga slaugantis asmuo gali pasinaudoti norėdamas pailsėti, išsimiegoti, išvykti atostogų ar pasirūpinti savo sveikata. Priežiūra gali būti teikiama namuose, kai atvyksta specialistų komanda, arba įstaigoje, kai asmuo numatytam laikui perkeliamas į slaugos ligoninę.

Vienam prižiūrimam žmogui gali būti skirta ir finansuojama iki 720 valandų laikino atokvėpio per metus. Vis dėlto paslauga teikiama tik atitinkant individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, todėl reikia atitikti nustatytus reikalavimus.

Nemokama psichologinė pagalba – ir be šeimos gydytojo siuntimo

Artimojo slauga dažnai susijusi su išsekimu, įtampa, nemiga ir ilgalaikiu nuovargiu, todėl svarbi ir emocinė sveikata. J. Pocė primena, kad Lietuvoje sveikatos centruose bei savivaldybėse teikiama nemokama psichologinė pagalba, kuriai šeimos gydytojo siuntimo nereikia.

Norint gauti konsultacijas, reikėtų pasidomėti, kuriam psichikos sveikatos centrui žmogus yra priskirtas, o neprisirašius – tai padaryti.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat organizuoja individualias psichologines konsultacijas, kurių gali būti iki šešių. Be to, gali vykti grupiniai emocinės paramos ir streso valdymo užsiėmimai.

Kada slaugant artimąjį galima gauti „Sodros“ išmoką?

J. Pocė atkreipia dėmesį, kad žmonėms dažnai svarbiausias klausimas būna finansinis. Dirbančiam žmogui išmoka gali priklausyti tuomet, kai artimajam nutinka nelaimė ir reikia jį trumpą laiką slaugyti.

Nedarbingumas gali būti suteikiamas ne tik slaugant vaiką, bet ir prižiūrint tėvus, senelius ar kitus giminaičius. „Sodra“ išmoką moka trumpalaikės slaugos atveju, o ne tada, kai žmogus visiškai pasitraukia iš darbo.

Jeigu, pavyzdžiui, vyrui lūžta koja ir šeimos gydytojas, įvertinęs slaugos būtinybę, išduoda nedarbingumo pažymėjimą, dirbantis sutuoktinis gali gauti išmoką. Ji mokama iki 14 kalendorinių dienų, nesvarbu, ar slaugomas asmuo dirba.

Pagrindinė sąlyga – slaugantis žmogus tuo metu turi dirbti ir būti sukaupęs reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą: ne mažiau kaip 3 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius.

„Sodros“ išmoka gali priklausyti, jeigu:

• susirgo vaikas, įvaikis, globojamas vaikas, anūkas, laikinai prižiūrimas vaikas arba kitas šeimos narys – tėvai, įtėviai ar sutuoktinis – ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas;
• asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir slaugo jo galiojimo laikotarpiu, o autorines pajamas gaunantys asmenys – draudimo laikotarpiu;
• dėl šeimos nario ar globojamo vaiko slaugos netenkama darbo pajamų;
• pirmajai slaugos dienai sukauptas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių stažas per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažas per paskutinius 24 mėnesius;
• asmuo yra jaunesnis nei 26 metų ir reikiamo stažo neįgijo dėl mokymosi bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programoje ar studijų aukštojoje mokykloje, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo per 6 mėnesius nuo mokslų baigimo;
• reikiamas stažas nesukauptas, nes pastaruosius metus ar dvejus asmuo buvo draustas kaip privalomosios karo tarnybos karys arba atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o nedarbingumas prasidėjo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos;
• reikiamas stažas nesukauptas dėl per pastaruosius dvejus metus suteiktų vaiko priežiūros atostogų, kurių metu nebuvo mokama vaiko priežiūros išmoka.

„Sodra“ nuo pirmosios nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Mėnesio ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. Tuo metu didžiausias kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama ligos išmoka, negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio.

Iš priskaičiuotos ligos išmokos įstatymų nustatyta tvarka išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Išmoka mokama tik už darbo dienas, patenkančias į laikinojo nedarbingumo dėl vaiko ar kito šeimos nario slaugos laikotarpį, taikant penkių darbo dienų savaitę.

Už ilgalaikę artimojo slaugą papildoma išmoka nemokama. Tačiau slaugomo žmogaus neįgalumo arba senatvės pensija ir pagalbos poreikių kompensacija iš faktinės savivaldybės, kurioje jis tuo metu yra, teismo paskirtam globėjui pereina disponuoti, o šis tampa atsakingas už šių lėšų naudojimą.

Funkcinės lovos, vežimėliai ir kitos priemonės gali palengvinti kasdienybę

J. Pocė nurodo, kad svarbi pagalbos dalis yra ir techninės priemonės. Kartais tinkamai pritaikius aplinką slaugomas žmogus gali tapti savarankiškesnis, o jo artimųjų kasdienybė – lengvesnė.

Dėl tokių priemonių reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis turėtų pakonsultuoti ir išrašyti siuntimą, kuriame nurodomos priemonės, reikalingos slaugomo žmogaus aplinkai pritaikyti bei jo savarankiškumui didinti.

Pagal poreikį gali būti skiriamos funkcinės lovos, vaikštynės, neįgaliojo vežimėliai, paaukštintos tualeto kėdės, specialūs staliukai ir kita šeimos gydytojo nurodyta slaugai skirta įranga.

Jeigu reikalinga funkcinė lova, šeimos gydytojo siuntime turi būti nurodytos ligos ir pažymėtas tokios lovos poreikis. Vėliau reikia vykti į techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, kur galima rinktis siūlomas priemones. Dėvėtos lovos priemoka gali būti mažesnė, naujos – didesnė, o už paprastesnę, rankiniu būdu reguliuojamą priemonę priemokos gali ir nebūti. Vienu metu pagal poreikius galima pasiimti ne vieną, bet kelias priemones.

Tam tikrais atvejais kompensuojamos ir slaugos bei priežiūros priemonės. Po operacijų šeimos gydytojas gali išrašyti kompensuojamų tvarsčių, žaizdų gijimui skirtų priemonių ar kitų medicininių reikmenų, jei tai numatyta gydymo rekomendacijose.

Kai kuriems pacientams gali būti kompensuojamos sauskelnės ir kitos higienos priemonės, tačiau tam būtinos specialistų išvados ir nustatytos medicininės indikacijos.

Pasak J. Pocės, didžiausia problema išlieka informacijos trūkumas. Žmonės dažnai blaškosi tarp šeimos gydytojo, ligoninės, savivaldybės, seniūnijos ir „Sodros“, tačiau labiausiai stinga vienos vietos, kur būtų aiškiai nurodyta, nuo ko pradėti ir kokius veiksmus atlikti konkrečioje situacijoje.