Lapų ir žolės deginimas gali brangiai atsieiti: kam gresia iki 300 eurų bauda

Rudens darbams soduose ir daržuose nesibaigiant, susikaupia daug žaliųjų atliekų – nukritusių lapų, piktžolių, nupjautos žolės. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tokias atliekas būtina tvarkyti tinkamai: kompostuoti arba vežti į specialias atliekų surinkimo aikšteles.

Deginti žaliąsias atliekas leidžiama tik išskirtinėmis aplinkybėmis – kai nėra galimybės jų kompostuoti, atiduoti atliekų tvarkytojams ar panaudoti kitu būdu. Net ir tuomet privaloma laikytis aplinkosaugos bei gaisrinės saugos reikalavimų.

Netvarkomos žaliosios atliekos gali skleisti nemalonų kvapą, o netinkamomis sąlygomis irdamos išskirti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Biologiškai skaidžioms atliekoms patekus į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, jos gali užteršti perdirbimui tinkamas medžiagas ir sudaryti palankias sąlygas daugintis parazitams.

Rūšiavimas ir kompostavimas padeda šių problemų išvengti, mažina mišrių komunalinių atliekų kiekį, o gautas kompostas tampa natūralia ir vertinga augalų trąša. Savivaldybėse, kur vietinės rinkliavos kintamoji dalis priklauso nuo konteinerių tuštinimo dažnio arba atliekų kiekio, tinkamas rūšiavimas kai kuriais atvejais gali sumažinti ir atliekų tvarkymo mokestį.

Prioritetas – kompostavimas

Aplinkosaugininkų teigimu, geriausias sode ar darže susidarančių žaliųjų atliekų tvarkymo būdas yra kompostavimas. Vis dėlto, jei jis galėtų paskatinti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių populiacijų plitimą, reikia pasirinkti kitą sprendimą – pirmiausia atliekas perduoti tvarkytojui arba ieškoti kitų panaudojimo būdų.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos krūmų ir kitų želdynų genėjimo atliekos, lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių ir daržovių likučiai, medžio žievė, pjuvenos, drožlės bei kitos biologiškai skaidžios atliekos.

Į tokias aikšteles atliekos turi būti pristatomos be priemaišų. Kartu negalima vežti plastiko ir jo pakuočių, popieriaus, įskaitant laikraščius bei žurnalus, gyvūninės kilmės atliekų – mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų ir gyvūnų išmatų. Taip pat negalima maišyti kitų mišrių ar pavojingųjų atliekų, pavyzdžiui, tepalų bei užterštų pakuočių.

Prieš vežant atliekas į kompostavimo aikštelę rekomenduojama susisiekti su jos operatoriumi ir išsiaiškinti priėmimo sąlygas bei kitą tvarką.

Kada deginimas apskritai galimas?

Žaliąsias atliekas deginti galima tik tuomet, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, įskaitant atvejus, kai dėl kompostavimo galėtų plisti kenkėjai ar invazinės rūšys. Taip pat turi nebūti galimybės atliekas perduoti tvarkytojui ar kitaip panaudoti.

Tačiau ir tokiomis aplinkybėmis būtina laikytis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų, taikomų surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis.

• Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus bei jų dalis deginti draudžiama. Išimtis taikoma tik rekreacijos tikslais nustatytose ir pažymėtose laužavietėse deginamiems sumedėjusiems augalams ar jų dalims.
• Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalų ar jų dalių deginimas taip pat draudžiamas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
• Viensėdžiuose ir kaimuose reikia vadovautis savivaldybės nustatytais draudimais ar deginimo sąlygomis. Jei savivaldybė jų nenustatė, deginimas draudžiamas, išskyrus teisės aktuose įtvirtintas išimtis.
• Lauke galima sudeginti tik nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ir lianų šakų bei stiebų. Vienoje ugniavietėje vienu metu leidžiama deginti ne daugiau kaip 1 m³, jei konkrečioje teritorijoje tai nėra uždrausta.
• Deginimui skirti augalai ar jų dalys turi būti sausi, surinkti arba sugrėbti. Ugnį būtina prižiūrėti, kad tiršti dūmai nepasklistų į gretimas gyvenamąsias teritorijas.
• Baigus deginti, ugniavietę reikia užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nerūktų ir į orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
• Jeigu augalų ar jų dalių krūva sukrauta anksčiau nei prieš savaitę, prieš deginant ją būtina perkrauti, kad būtų apsaugota smulkioji fauna.
• Draudžiama kartu su augalais ar atskirai deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas. Galima deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnantais ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
• Augalų ir jų dalių negalima deginti arčiau nei 50 metrų nuo miško, išskyrus rekreacinius laužus nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
• Deginant privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.

Už pažeidimus – administracinė atsakomybė

Už aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė numatyta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

Jei sausos žolės, nendrių, nukritusių lapų, šiaudų, laukininkystės ar daržininkystės atliekų deginimas pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus, asmenims gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia nuo 60 iki 300 eurų bauda.

Žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, savo žemėje pastebėję ražienų ar nesugrėbtų, nesurinktų šiaudų gaisrą, nesiima priešgaisrinių priemonių, numatyta 30–170 eurų bauda.

Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų arba nesurinktų žolių, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimą asmenims gresia 50–300 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims gali būti skirta 120–350 eurų bauda.

Pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą, žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo nedelsdami informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jei gaisras kelia grėsmę artimiausiam miškui, apie jį būtina pranešti ir atitinkamos miškų urėdijos padaliniui – girininkijai.

Reikalavimų nesilaikantys žemės savininkai, naudotojai, valdytojai ir kiti asmenys baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, be to, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected]. Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, o pažeidimą fiksuojančias nuotraukas ar vaizdo medžiagą siųsti el. paštu [email protected].