Spalvingos miško uogos gali tapti pavojumi: specialistai įvardijo, kurių ragauti negalima

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškuose gausu ne tik grybų, bet ir ryškių uogų bei vaisių. Vis dėlto specialistai perspėja, kad patraukliai atrodantys augalai gali būti nuodingi ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų.

Raudonos, oranžinės ar juodos miško uogos dažnai primena valgomus vaisius, tačiau vien jų išvaizda pasikliauti nereikėtų.

Anykščių regioninio parko priminimas miško lankytojams

Anykščių regioninio parko specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis šiuo metu miškuose išryškėjančių augalų yra nuodingi žmonėms. Dėl to nepažįstamų uogų ir vaisių ragauti nerekomenduojama.

Pasak parko, rugsėjį miškuose ypač pastebimi spalvingi vaisiai ir uogos, tačiau ne viskas, kas atrodo viliojančiai, yra tinkama valgyti.

Pavojų gali kelti keli dažni augalai

• Europinis ožekšnis rudenį išsiskiria rausvomis arba oranžinėmis keturlizdėmis sėklų dėžutėmis. Jose esančios sėklos yra nuodingos: jos gali sukelti stiprius virškinimo sutrikimus ir paveikti širdies veiklą. Be to, augalo dalys gali dirginti odą.
• Paprastasis šaltekšnis nokdamas keičia vaisių spalvą – iš pradžių jie būna žalsvi, vėliau raudoni, o galiausiai tampa violetiškai juodi. Paukščiams šie vaisiai svarbūs kaip maistas, tačiau žmogui jie gali sukelti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus ir viduriavimą.
• Paprastasis sausmedis vasaros pabaigoje subrandina blizgančias tamsiai raudonas uogas. Žmogui jos gali sukelti apsinuodijimą, pasireiškiantį pykinimu, pilvo diegliais, viduriavimu ir svaiguliu, o sunkesniais atvejais – rimtais sveikatos sutrikimais.
• Raudonuogis šeivamedis taip pat subrandina ryškias uogas, kuriomis minta kai kurie paukščiai. Tačiau žmonėms jos gali sukelti pykinimą, vėmimą bei viduriavimą.

Specialistai pabrėžia pagrindinę taisyklę: miške negalima ragauti nepažįstamų uogų ir vaisių. Tai, kas tinka paukščiui, nebūtinai yra saugu žmogui.