Miško uogos gali tapti pavojingais spąstais: šių spalvingų vaisių ragauti nevalia

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškuose greta grybų vis daugiau matyti ryškių uogų ir vaisių. Vis dėlto specialistai perspėja, kad patraukli jų išvaizda gali klaidinti – dalis miškuose augančių vaisių žmogui yra nuodingi ir gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų.

Raudonos, oranžinės ar juodos uogos gali priminti valgomus vaisius, tačiau vien pagal jų išvaizdą spręsti negalima.

Anykščių regioninis parkas primena svarbiausią taisyklę

Anykščių regioninio parko specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kurie rugsėjį miškuose išryškėjantys augalai yra nuodingi žmonėms. Todėl nepažįstamų uogų ir vaisių ragauti nereikėtų.

Parkas pabrėžia, kad miške gražu, tačiau ne viskas, kas ten auga, yra skirta paragauti. Specialistai išskyrė kelis augalus, kurių vaisiai gali atrodyti viliojamai, bet žmogui kelia pavojų.

• Europinis ožekšnis rudenį išsiskiria rausvomis arba oranžinėmis keturlizdėmis sėklų dėžutėmis. Jų sėklos yra nuodingos, gali lemti stiprius virškinimo sutrikimus ir paveikti širdies veiklą. Odą gali dirginti ir kitos šio augalo dalys.
• Paprastasis šaltekšnis nokdamas keičia vaisių spalvą: jie iš pradžių būna žalsvi, paskui raudoni, o vėliau tampa violetiškai juodi. Paukščiams šios uogos svarbios kaip maistas, tačiau žmonėms jos gali sukelti stiprų pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą ir viduriavimą.
• Paprastasis sausmedis vasaros pabaigoje subrandina blizgančias tamsiai raudonas uogas. Suvalgius jų gali pasireikšti pykinimas, pilvo diegliai, viduriavimas ir svaigulys, o sunkiais atvejais – rimti sveikatos sutrikimai.
• Raudonuogis šeivamedis užaugina ryškias uogas, kuriomis minta kai kurie paukščiai. Žmonėms jos gali sukelti pykinimą, vėmimą bei viduriavimą.

Anykščių regioninis parkas savo „Facebook“ paskyroje priminė, kad tai, kas tinka paukščiui, nebūtinai yra tinkama žmogui. Todėl miške svarbiausia nepažįstamų vaisių ir uogų neragauti.