Žolelių arbata gali sutrikdyti vaistų poveikį: ši sudedamoji dalis ypač pavojinga kontraceptikams

Ramunėlių arbata dažnai geriama norint nusiraminti, mėtos pasirenkamos dėl skrandžio negalavimų, liepžiedžiai – peršalus, o jonažolė neretai laikoma priemone beveik nuo visko. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žolelių arbatos ne visuomet yra tokios nekaltos ir naudingos, kaip gali atrodyti.

Dalis žmonių tokius gėrimus vertina kaip natūralią namų vaistinėlę, tačiau augalinė kilmė savaime negarantuoja saugumo. JAV Nacionalinis papildomos ir integruotos sveikatos centras (NCCIH) nurodo, kad kai kurie augaliniai preparatai gali sąveikauti su vaistais, keisti jų poveikį arba veikimą organizme.

Dėl to renkantis arbatą svarbu vertinti ne vien ant pakuotės pateiktus pažadus, bet ir tikrąją jos sudėtį.

Ar žolelių arbatą saugu gerti kiekvieną dieną?

Universalaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo mišinyje esančių augalų, jų kiekio ir vartojimo dažnio.

Džiovinti augalai išsaugo biologiškai aktyvias medžiagas, todėl žolelių mišiniai nėra tas pats, kas paprastas vanduo, kurį galima vartoti be apribojimų. Tokie produktai pasižymi tam tikromis savybėmis.

Ypač svarbu perskaityti sudedamųjų dalių sąrašą, o ne pasikliauti vien pavadinimu. Užrašai „imunitetui“, „miegui“, „organizmo valymui“ ar „kepenims“ savaime neatskleidžia, kokį konkretų poveikį gali turėti gėrimas.

Jonažolė gali susilpninti vaistų poveikį

Vienas augalų, su kuriuo būtina elgtis ypač atsargiai, yra jonažolė. Ji gali keisti daugelio vaistų apykaitą organizme, todėl gali pakisti ir jų poveikis.

Tyrimų duomenimis, jonažolė gali sąveikauti su skirtingais vaistais bei mažinti kai kurių antidepresantų, kontraceptinių tablečių, varfarino, tam tikrų širdies ligoms skirtų vaistų, ŽIV gydymo preparatų ir kai kurių vaistų nuo vėžio veiksmingumą.

Jonažolę derinant su kai kuriais antidepresantais, serotonino kiekis organizme gali pavojingai padidėti.

Žmonėms, nuolat vartojantiems vaistus, prieš renkantis jonažolės turinčius žolelių mišinius reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Ramunėlės taip pat turi svarbių išimčių

Daugumai suaugusiųjų įprastais arbatos kiekiais geriamos ramunėlės laikomos gana saugiomis, tačiau ir jos turi tam tikrų niuansų.

Ramunėlės gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, tarp jų – varfarinu, taip pat gali stiprinti raminamųjų preparatų poveikį.

Astrinių šeimos augalams alergiškiems žmonėms ramunėlės gali sukelti alerginę reakciją.

Retkarčiais išgertas puodelis ramunėlių arbatos daugumai žmonių nėra tas pats, kas nuolatinis koncentruotų augalinių preparatų vartojimas ar didelių tam tikrų žolelių kiekių gėrimas.

Liepžiedžiai ir mėtos – ne visiems vienodai nekalti

Liepžiedžių ir mėtų arbatos dažnai laikomos visiškai saugiais gėrimais. Tačiau jų tinkamumą reikėtų vertinti pagal vartojamą kiekį, dažnumą ir individualią žmogaus sveikatos būklę, o ne vien pagal augalo pavadinimą.

Daugiau neaiškumų atsiranda tuomet, kai viename puodelyje sumaišoma daug skirtingų augalų. Kuo mišinys sudėtingesnis, tuo sunkiau nustatyti, kuri jo sudedamoji dalis galėjo sukelti nepageidaujamą reakciją ar sąveikauti su vaistais.

Tad nuostata, kad daugiau žolelių arbatoje automatiškai reiškia didesnę naudą, nėra teisinga.

„Lieknėjimo“ ir „detoksikacijos“ arbatas verta vertinti kritiškai

Atsargumo reikia ir renkantis mišinius, kurie siūlomi kaip arbatos lieknėjimui, detoksikacijai ar organizmo valymui.

Juose gali būti vidurius laisvinančių komponentų. Dėl jų svarstyklės gali rodyti mažesnį svorį, tačiau tai nereiškia, kad organizmas neteko riebalų.

Prieš perkant produktą, ant kurio nurodoma, kad jis skirtas sveikatai, verta pirmiausia perskaityti ne pakuotės priekyje pateiktus pažadus, o jo sudėtį.