Jaunimas renkasi „TikTok“: tyrėjos įspėja apie pavojingą informacijos burbulą

Nors dažnai teigiama, kad jauni žmonės nesidomi naujienomis, tyrėjos su tokiu vertinimu nesutinka. Jų teigimu, jaunimas informaciją seka, tačiau tai daro kitais būdais ir kitose erdvėse, nei įprasta tradicinei žiniasklaidai.

Informacija virsta įtraukiančiu reginiu

Mokslininkė pažymi, kad jaunimui ypač svarbus informacijos greitis. Jei nutinka jiems reikšmingas įvykis, platformoje „TikTok“ jie gali iškart rasti daugybę įrašų, vaizdų iš įvykio vietos ir asmeninių liudijimų. Toks turinio pateikimas primena patrauklų spektaklį, todėl sulaukia didelio dėmesio.

I. Trusauskaitės teigimu, trumpų vaizdo įrašų žiūrėjimas reikalauja gerokai mažiau pastangų nei skaitymas, kuriam būtina susikaupti. Pavargę žmonės dažniau renkasi lengviau vartojamą turinį. Be to, nesibaigiantis įrašų srautas veikia panašiai kaip lošimo automatas: nežinomybė, ar kitas vaizdo įrašas bus įdomus, skatina likti prie ekrano.

Pasak I. Trusauskaitės, intensyvus naršymas ir didelis informacijos kiekis gali sukelti dirglumą, nuovargį bei stresą. Smegenims nuolat tenka apdoroti vis naują informaciją, spręsti, ar stabtelėti, ar tęsti naršymą, ir persijungti tarp skirtingų temų bei emocijų. Tokie nuolatiniai dėmesio pokyčiai išsekina.

Mokiniai nurodo, kad nuo žiniasklaidos juos atstumia mokami straipsniai ir skambios antraštės, kurios neatitinka publikacijų turinio. Tuo metu „TikTok“ aktualios informacijos specialiai ieškoti nereikia, nes ją vartotojams atrenka algoritmai.

P. Lenčiauskienė atkreipia dėmesį, kad algoritmai jaunimui pateikia daug turinio, susijusio su jų pomėgiais, todėl svarbi informacija dažnai jų nepasiekia. Jauni žmonės lieka savo pramogų ir interesų burbule, iš kurio natūraliai neišeina.

Taigi algoritmai gali padėti rasti aktualų turinį, tačiau kartu siaurina informacinį lauką, nes vartotojui nuolat siūloma tai, kas atitinka ankstesnius jo pasirinkimus.

Neužduodamas svarbiausias klausimas

Kita problema susijusi su tuo, kad greitai ir dideliais kiekiais pasiekiama informacija neretai lieka nepatikrinta.

P. Lenčiauskienės teigimu, jauni žmonės dažnai užtikrintai atpažįsta melagienas, tačiau sunkumų kyla tuomet, kai reikia paaiškinti, kodėl informacija yra klaidinga, kur ją reikėtų tikrinti, ko paklausti ar su kuo diskutuoti. Dėl sparčios turinio kaitos „TikTok“ platformoje informacija dažnai priimama kaip savaime suprantama, o tai, tyrėjos vertinimu, yra labai rimtas įspėjamasis signalas.

I. Trusauskaitė siūlo naujienas vartoti sąmoningai: informaciją palyginti keliuose patikimuose šaltiniuose, išjungti nebūtinus pranešimus ir neskubėti dalytis stiprias emocijas sukeliančiomis žinutėmis.

Ji primena vieną tyrimą, pagal kurį žmonės, sukrečiančio įvykio naujienas sekę šešias ar daugiau valandų per parą, patyrė didesnį ūmų stresą nei tie, kurie buvo įvykio vietoje.

Kai antraštė sukelia stiprų pyktį ar baimę, prieš patikint informacija arba ja dalijantis verta sustoti ir savęs paklausti, ar tai tiesa. I. Trusauskaitės teigimu, tyrimai rodo, kad vien šis klausimas gali sumažinti melagienų sklaidą.

Žurnalistas ar nuomonės formuotojas?

Žiniasklaidai jauną auditoriją pasiekti sunkiau ir dėl to, kad jaunimui darosi vis sudėtingiau atskirti žurnalistus nuo nuomonės formuotojų. P. Lenčiauskienės teigimu, jauni žmonės labiau pasitiki matomų nuomonės formuotojų platinama informacija bei jų kuriamais naratyvais, o žurnalistikos sąvokos ribos jiems tampa neaiškios.

VDU mokslininkė nurodo, kad naujausi tyrimai atskleidžia platų jaunimo supratimą apie žurnalisto vaidmenį. Šiai kategorijai jie priskiria nuomonės formuotojus, vadinamuosius naujienų influencerius ir tinklalaidžių vedėjus – iš esmės visus, kurie suteikia informaciją.

Tyrėja pabrėžia būtinybę aiškiai atskirti žurnalisto ir nuomonės formuotojo atsakomybes. Jos teigimu, žurnalistas privalo tikrinti informaciją, gauti jos patvirtinimą ir prisiimti atsakomybę už galimas klaidas. P. Lenčiauskienė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje veikiančius pseudoekspertus, kurie, pasidomėjus jų kompetencija, kartais neturi pakankamai žinių komentuoti tam tikromis temomis.

VU mokslininkė I. Trusauskaitė pažymi, kad apklausos rodo, jog žmonės nuomonės formuotojų skleidžiamą informaciją dažniausiai vartoja kartu su žiniasklaidos turiniu, o ne vietoje jo. Vis dėlto rizika atsiranda tada, kai pasitikėjimas konkrečiu žmogumi perkeltas ir į sritis, kuriose jis nėra ekspertas.

Kaip sudominti jauną auditoriją?

Paklausta, kaip žiniasklaidai pritraukti jaunimą, P. Lenčiauskienė juokauja, kad jei sprendimas būtų paprastas, „TikTok“ bankrutuotų.

Jos manymu, padėti galėtų jaunimui aktualios temos ir artimesnė pažintis su žurnalisto darbu: ekskursijos į redakcijas, galimybė susitikti su žurnalistais bei tiesioginio ryšio su jaunais žmonėmis kūrimas.

P. Lenčiauskienė pabrėžia, kad žiniasklaida neturėtų nuleisti rankų ir laikyti kovos su „TikTok“ pralaimėta. Jos vertinimu, žiniasklaida yra vertingesnė už šią platformą, tačiau vertingi dalykai reikalauja laiko.