Širdies ligos gali tūnoti metų metus: nemokama programa skirta 40–60 metų žmonėms

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė atkreipia dėmesį, kad dalis širdies ir kraujagyslių ligų ilgą laiką vystosi nejuntamai. Žmogus gali manyti esantis sveikas, nors ligos procesai jau būna prasidėję ar net gerokai pažengę. Todėl širdies sveikata turėtų būti rūpinamasi nelaukiant pirmųjų negalavimų.

Ligos dažnai išryškėja tik prasidėjus komplikacijoms

Viena tokių būklių yra aterosklerozė. Jos metu kraujagyslių sienelėse palaipsniui formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Dažniausiai simptomai pasireiškia tik kraujagyslei smarkiai susiaurėjus arba nutikus ūmiam įvykiui – miokardo infarktui ar insultui.

Pasak prof. S. Glaveckaitės, arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, metų metus gali nesukelti nusiskundimų, tačiau tuo metu žalojamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir kiti organai. Taip pat dažniausiai nejuntama dislipidemija – padidėjęs cholesterolio kiekis, kuris ilgainiui didina aterosklerozės bei jos komplikacijų tikimybę.

Lėtai gali progresuoti ir širdies vožtuvų ligos, ypač aortos stenozė. Prie po truputį mažėjančio fizinio pajėgumo žmogus kartais prisitaiko, todėl pokyčius pastebi tik ligai tapus reikšmingai. Prieširdžių virpėjimas ir kiti širdies ritmo sutrikimai taip pat gali būti epizodiniai arba visai nesukelti simptomų. Kartais jie nustatomi profilaktinio tyrimo metu, o kartais – tik jau įvykus komplikacijai, pavyzdžiui, insultui.

Kardiologė pabrėžia, kad šių ligų pradžios žmogus nebūtinai pajunta: simptomai dažnai atsiranda tik tada, kai pasekmės jau būna pakankamai didelės. Dėl to nereikėtų laukti krūtinės skausmo, dusulio ar nereguliaraus širdies plakimo – svarbu reguliariai tikrintis.

Reikia vertinti bendrą riziką

Širdies ir kraujagyslių sveikatai svarbus ne vienas konkretus rodiklis, bet visa žmogaus rizika. Kuo ji didesnė, tuo anksčiau būtina imtis keičiamų rizikos veiksnių kontrolės. Svarbiausi jų yra aukštas kraujospūdis, padidėjusi MTL, vadinamojo blogojo, cholesterolio koncentracija, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris bei nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir nesubalansuota mityba.

Riziką didina ir amžius, paveldimumas bei ankstyvos širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje, rašoma pranešime spaudai. Net gerai besijaučiantiems žmonėms rekomenduojama periodiškai pasimatuoti kraujospūdį, atlikti lipidogramą ir išsitirti gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat reikėtų koreguoti rūkymą, nutukimą, per mažą judėjimą, nesveiką mitybą, perteklinį alkoholio vartojimą ir stresą.

Europoje individualiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai nustatyti naudojamos SCORE2 ir SCORE2-OP sistemos. Jos padeda įvertinti 10 metų mirtinų bei nemirtinų širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pasirinkti prevencijos priemones.

Cholesterolis gali tyliai didinti infarkto riziką

Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis laikomas vienu pagrindinių aterosklerozės rizikos veiksnių. Šio cholesterolio dalelės ilgainiui kaupiasi arterijų sienelėse, formuoja plokšteles ir didina miokardo infarkto bei insulto tikimybę.

Prof. S. Glaveckaitė nurodo, kad vieno visiems tinkamo MTL cholesterolio tikslo nėra – jis priklauso nuo bendros žmogaus rizikos. Kuo ji aukštesnė, tuo mažesnio MTL cholesterolio kiekio siekiama. Didelės rizikos pacientams tikslas neretai būna mažesnis nei 1,4 mmol/l.

Cholesterolio mažinimu siekiama ne pagerinti savijautą tą pačią dieną, o lėtinti aterosklerozės eigą ir mažinti būsimo ar pakartotinio miokardo infarkto bei insulto grėsmę. Aterosklerozė ilgai gali nesukelti jokių požymių, o plokštelė gali plyšti ir ūmiai užkimšti kraujagyslę net tada, kai iki tol ji nebuvo smarkiai susiaurėjusi.

Dalis žmonių, baimindamiesi šalutinio poveikio, vengia cholesterolį mažinančių preparatų, ypač statinų. Vis dėlto gydytoja pažymi, kad cholesterolio mažinimas reikšmingai mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Savo rodiklius ir individualų MTL cholesterolio tikslą verta aptarti su šeimos gydytoju arba kardiologu.

Hipertenzija vadinama „tyliąja žudike“

Padidėjęs kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Jis nuolat veikia kraujagyslių sieneles ir didina širdžiai tenkantį krūvį.

Kaip pabrėžia prof. S. Glaveckaitė, hipertenzija gali ilgai nesukelti jokių simptomų, nors žala organizmui tuo metu jau vyksta. Kraujagyslės ilgainiui standėja ir pažeidžiamos, greičiau vystosi aterosklerozė, o širdis priversta dirbti vis didesniu krūviu. Dėl to auga širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto ir kitų komplikacijų rizika.

Todėl kraujospūdžio kontrolė reiškia ne tik rodmens sureguliavimą, bet ir ilgalaikės rizikos mažinimą. Reguliariai matuoti spaudimą ypač svarbu dėl to, kad net esant padidėjusiam kraujospūdžiui žmogus gali jaustis visiškai gerai.

Sveika gyvensena ne visada išsprendžia viską

Riziką galima mažinti nerūkant, reguliariai judant, sveikai maitinantis, palaikant normalų kūno svorį, ribojant alkoholį ir pakankamai miegant. Tačiau sveika gyvensena ne visuomet gali visiškai kompensuoti genetinį polinkį, amžių ar kitus rizikos veiksnius.

Jei pakeitus gyvenseną kraujospūdis, MTL cholesterolis ar gliukozės kiekis išlieka per dideli, arba bendra rizika yra aukšta, gali prireikti gydymo vaistais. Gydytoja pabrėžia, kad medikamentinis gydymas nėra sveikos gyvensenos pakaitalas – šios priemonės viena kitą papildo.

Kasdienį gydymą gali palengvinti politabletės, kuriose vienoje tabletėje derinami keli vaistai, pavyzdžiui, kraujospūdį mažinantis preparatas ir statinas. Tokiu būdu galima vienu metu kontroliuoti kelis rizikos veiksnius.

Vaistai skiriami ne trumpam simptomų palengvinimui, o ilgalaikei rizikos kontrolei. Jei gydant kraujospūdis ar cholesterolis tampa normalūs, tai reiškia, kad gydymas veikia, o ne kad liga ar rizikos veiksnys išnyko.

40–60 metų žmonėms primenama apie nemokamą programą

Šių metų Lietuvos širdies asociacijos Pasaulinės širdies dienos kvietimas „Nepraleisk nei dūžio!“ ragina nelaukti, kol širdis apie save primins pati.

Asociacijos prezidentė prof. S. Glaveckaitė ragina pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, įvertinti savo riziką bei nelaukti pirmojo įspėjamojo signalo. Ji taip pat primena apie valstybės siūlomą nemokamą širdies ir kraujagyslių prevencijos programą, skirtą asmenims nuo 40 iki 60 metų.

Lietuvos širdies asociacijos švietėjiški renginiai, skirti Pasaulinei širdies dienai, vyksta Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Varėnoje. Informacija skelbiama www.heart.lt ir Lietuvos širdies asociacijos „Facebook“ paskyroje.