Infekcijų šuolis Lietuvoje: tarp moksleivių susirgimų skaičius išaugo daugiau nei 2,3 karto

Baigiantis rugsėjui į gydytojų kabinetus vis dažniau kreipiasi žmonės, kuriuos vargina sloga, gerklės skausmas, kosulys ar pakilusi temperatūra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per savaitę Lietuvoje registruotų gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 atvejų padaugėjo beveik 70 proc.

37-ąją metų savaitę šalyje fiksuota 10 880 susirgimų, o 38-ąją jų jau buvo 18 400. Daugiausia atvejų sudarė ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: jų skaičius per šį laikotarpį pakilo nuo 10 721 iki 18 199.

Ypač didelis augimas užregistruotas tarp 7–17 metų vaikų. Šioje amžiaus grupėje bendras atvejų skaičius per savaitę šoktelėjo nuo 2 567 iki 6 020, arba daugiau nei 2,3 karto. Iš jų 6 002 buvo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai.

Tokia tendencija prasidėjus rudeniui nėra netikėta. Mokslo metų pradžia vaikus sugrąžina į klases, būrelius, viešąjį transportą ir kitas uždaras erdves, kuriose kontaktų smarkiai padaugėja. Dėl to virusams atsiranda palankesnės plitimo sąlygos, o infekcija dažnai persikelia ir į namus: iš pradžių suserga vaikas, po kelių dienų – vienas iš tėvų, vėliau ir kiti šeimos nariai.

Simptomai gali prasidėti ne nuo karščiavimo

Kvėpavimo takų infekcija ne visuomet iš karto pasireiškia aukšta temperatūra. Vieniems pirmasis požymis būna užgulta nosis, kitiems – gerklės perštėjimas, nuovargis ar lengvas kosulys.

NVSC nurodo, kad ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingas kosulys, gerklės ar galvos skausmas, sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, temperatūra, nuovargis bei raumenų skausmas.

Vien pagal atskirą simptomą spręsti apie ligos priežastį nereikėtų. Sloga savaime nereiškia konkretaus viruso, kaip ir temperatūra neleidžia automatiškai nustatyti kito susirgimo. Pirmosiomis dienomis svarbiau įvertinti bendrą savijautą: ar žmogus pakankamai geria skysčių, ar neatsiranda dusulys bei neįprastas silpnumas, ar pavyksta kontroliuoti temperatūrą ir ar simptomai nestiprėja.

Požymiai, kurių ignoruoti negalima

Daug lengvų virusinių kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime. Susirgus patariama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir stebėti, kaip keičiasi simptomai.

Vis dėlto prastėjančios būklės nereikėtų nuvertinti vien dėl to, kad šiuo metu serga daug žmonių.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prasideda dusulys, temperatūra yra labai aukšta arba laikosi ilgai, žmogus tampa neįprastai vangus, negali pakankamai gerti ar po pagerėjimo būklė staiga vėl pablogėja. Didesnio dėmesio reikia mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Rudenį svarbu nepamiršti ir paprastos taisyklės: susirgus nereikėtų eiti į darbą, mokyklą ar darželį vien todėl, kad nėra temperatūros.

Jeigu žmogus sloguoja, kosėja ir blogai jaučiasi, likimas namuose yra racionalesnis sprendimas nei ligos platinimas tarp kolegų ar klasės draugų. Viena diena namuose gali padėti išvengti situacijos, kai per savaitę suserga didelė dalis kolektyvo.

Prasideda oficialus sezonas

38-ąją metų savaitę gripo atvejų registruota gerokai mažiau nei kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų – 97. Tačiau bendras susirgimų augimas rodo, kad rudens respiracinių infekcijų sezonas jau stiprėja.

NVSC duomenimis, gripo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų sezonas paprastai skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki kitų metų 20-osios savaitės. Tai reiškia, kad šią savaitę Lietuvoje oficialiai prasideda 2026–2027 m. kvėpavimo takų infekcijų sezonas.

Susirgus priemones reikėtų pasirinkti pagal jaučiamus simptomus, o vaistus vartoti taip, kaip nurodyta pakuotės lapelyje arba kaip rekomendavo gydytojas ar vaistininkas.

Engystol tabletės yra nereceptinis homeopatinis vaistinis preparatas, skirtas peršalimui, ypač susijusiam su virusine infekcija, gydyti. Jo indikacijos paremtos homeopatijos principais. Jei per penkias dienas savijauta negerėja arba blogėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.