Vilniečiai augina šviestuvus iš grybienos: vienam kūriniui reikia iki trijų savaičių

Dizaineriai Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis parodė, kad grybai gali būti skirti ne vien maistui ar medicinai. Vilniečiai iš grybienos augina šviestuvų gaubtus, o Jurgio universitete pradėtas baigiamasis darbas ilgainiui tapo bendru projektu „NUNOKO“.

Abu kūrėjai kartu studijavo Pramonės gaminių dizaino programoje. Jurgiui kilo idėja baigiamajame projekte išbandyti grybieną, o šviestuvai pasirinkti įvertinus šios medžiagos savybes. Grybiena nėra atspari mechaniniams įbrėžimams ir drėgmei, todėl jai labiau tinka retai liečiami daiktai.

Produktas ne pagaminamas, o užauginamas

Jurgio teigimu, ankstyvoje idėjos stadijoje grybiena patraukli tuo, kad jos gamybai nereikia didelių investicijų į įrangą. Dar kuriant baigiamąjį darbą paaiškėjo, jog ši medžiaga suteikia ne tik daug erdvės eksperimentams – pats objektas yra ne įprastai pagaminamas, o užauginamas.

Jis pabrėžė, kad skirtumas tarp perdirbtos medžiagos ir šviestuvų iš grybienos žmonėms skamba visai kitaip.

Naudojamas biokompozitas sudarytas iš smulkintų kanapių stiebų bei juose užveistos grybienos. Patys dizaineriai šios medžiagos nekuria – ją užsako iš tiekėjo, turinčio patentuotą formulę. Pasak Gabijos, tai leidžia gauti sterilią, švarią ir paruoštą naudoti žaliavą bei išvengti būtinybės įsirengti laboratoriją.

Kol kompozitas dar neaugintas, jis laikomas šaltyje. Nors žaliava primena paprastą drožlių maišą, joje jau yra mikroskopinė grybiena. Ištraukus medžiagą iš šaldytuvo, jai sudaromos tinkamos augimo sąlygos: šiluma, drėgmė ir oro cirkuliacija.

Per 2–3 dienas grybiena išleidžia gijas, kurios natūraliai suklijuoja drožles ir suformuoja vientisą šviestuvo gaubtą. Paviršius tampa baltas arba gelsvas – tai ir yra grybiena. Dėl šio augimo proceso nereikia papildomų klijų ar dažų.

Į šviestuvą įauginamas net ąžuolas

Gamybos metu kompozitas sudedamas į formas ir stebimas, kol užauga. Svarbu laiku nuspręsti, kada gaubtą išimti, sutvarkyti jo kraštus ir pradėti džiovinimą.

Šviestuvo centre įauginama ąžuolo masyvo detalė. Grybiena ją priima kaip savo medžiagą, todėl ir šiuo atveju klijų nereikia. Kūrėjai taip pat pradėjo įauginti tinklelį, kad šviestuvai būtų tvirtesni ir lygesni, nes natūralią medžiagą sudėtinga visiškai kontroliuoti.

Nors siekiama išlaikyti bendrą estetiką, kiekvienas šviestuvas lieka savitas. Pats augimas trunka apie 2–3 dienas, o jo greitis priklauso nuo temperatūros. Visas vieno šviestuvo gamybos procesas užima maždaug 2–3 savaites, atsižvelgiant į džiūvimo trukmę. Gabija nurodė, kad rezultatą gali pakeisti net kelių valandų skirtumas.

Daug laiko tenka priežiūrai ir apdirbimui. Anksčiau vien kompozito sudėjimas į formas užimdavo 3–4 valandas, tačiau įgudus šis etapas sutrumpėjo. Vis dėlto daugiau dėmesio dabar skiriama paruošimui ir vėlesniems apdirbimo darbams, o vienam šviestuvui reikia apie 5–6 valandų rankų darbo.

Drėgnoje aplinkoje suirtų per 4–12 savaičių

Grybienos naudojimas šviestuvams vis dar yra gana naujas, todėl tikslių duomenų apie tokių gaminių ilgaamžiškumą nėra. Jurgio teigimu, daug kas priklauso nuo laikymo sąlygų.

Jeigu šviestuvas patektų į drėgną aplinką ar dirvožemį, jis suirtų maždaug per 4–12 savaičių. Tiksli trukmė priklausytų nuo klimato ir kitų aplinkybių.

Gabija pasakojo, kad su Jurgiu jie juokauja: kai šviestuvas nebetinka naudoti, jį būtų galima nunešti į daržą. Ten medžiaga greitai suirtų ir nepaliktų jokių pėdsakų.

Būtent todėl pasirinkti šviestuvai – jie nėra nuolat liečiami. Kūrėjų turimi prototipai per 6–7 metus nepasikeitė.

Iš pradžių Gabija ir Jurgis nesitikėjo, kad jų idėja sudomins pirkėjus, nes siekė tiesiog sukurti įdomų objektą. Tačiau paaiškėjo, kad žmonės ieško neįprastų sprendimų, o lietuviška kilmė šiuo atveju tampa ne tik detale, bet ir argumentu.