Migrantai Lietuvos demografijos neišgelbės: ekspertai įspėja apie augančius mokesčius ir tuštėjančias klases

Migracija dažnai laikoma viena galimų priemonių lėtinti Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien atvykėliai iš užsienio demografinės krizės neišspręs: šiuo metu jie pirmiausia padeda kompensuoti darbuotojų trūkumą, o ne didina gimstamumą.

Migrantų skaičius auga, tačiau jų poveikis demografijai neaiškus

V. Deimanto teigimu, diskusija turėtų būti grindžiama mokslo duomenimis. Migrantai iš trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos valstybių Lietuvoje sudaro vis didesnę grupę, o ypač sparčiai augo trečiųjų šalių piliečių skaičius prasidėjus karui Ukrainoje.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkst. užsienio kilmės ir užsienio pilietybę turinčių žmonių, todėl šio demografinio pokyčio ignoruoti nebegalima.

Tačiau svarbi ne tik atvykstančiųjų kilmės šalių įvairovė, bet ir jų demografinė sudėtis. Didelę dalį į Lietuvą atvykstančių žmonių sudaro vyrai. Kitaip atrodo kai kurios mažesnės grupės – pavyzdžiui, tarp Ukrainos piliečių dėl objektyvių aplinkybių reikšmingą dalį sudaro moterys.

Pasak V. Deimanto, atmetus šią išskirtinę grupę, atvykėlių struktūra nėra tokia, kokia būdinga visai Lietuvos visuomenei. Kol kas nėra aišku, ar šie žmonės atvyksta su šeimomis, nes dauguma jų šalyje gyvena palyginti trumpai ir turi dokumentus, leidžiančius dirbti bei gyventi Lietuvoje. Nemaža jų dalis vėliau išvyksta arba grįžta į savo šalis.

Daug migrantų į Lietuvą atvyksta dėl darbo. Šalis imigracijos valstybe tapo palyginti neseniai: 2019 metais imigracija – tiek užsieniečių, tiek grįžtančių Lietuvos piliečių – pirmą kartą viršijo emigraciją.

Dėl to dar sudėtinga įvertinti ilgalaikį šio reiškinio poveikį, ypač demografijai. Nežinoma, kiek atvykusiųjų ketina pasilikti Lietuvoje, o kiekybiniais duomenimis pagrįstų tyrimų apie šios visuomenės grupės poveikį šaliai vis dar labai mažai.

V. Deimantas pažymi, kad daugiausia atvyksta vyrai, o per trumpą gyvenimo Lietuvoje laiką tikimybė, jog jie čia sukurs šeimas ir susilauks vaikų, nėra didelė, ypač jei į šalį atvykta laikinai. Todėl dabar migracija labiau prisideda prie darbo rinkos poreikių tenkinimo nei prie esminių demografinių pokyčių.

A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad tyrimai seniai rodo migrantų polinkį greitai perimti šalies, į kurią jie persikelia, elgesio modelius. Jei vietos gyventojai vaikų susilaukia vėliau, panašiai ilgainiui elgiasi ir migrantai. Pirmoji karta kartais gali išsiskirti, tačiau jų vaikai jau elgiasi taip pat, kaip vietiniai gyventojai.

Gimstamumo kritimas jau smogė akušerijai

Anot A. Bartkaus, per pastaruosius dešimt metų gimstamumas Lietuvoje sumažėjo 44 proc. Pirmasis sektorius, kuriame tai jau aiškiai matoma, yra akušerija – lovų skaičius šiame sektoriuje per tą patį laikotarpį sumažėjo 43 proc.

Vėliau šios tendencijos, jo vertinimu, persikels į kitas sritis, pirmiausia į darželius. Vaikų skaičius jau dabar reikšmingai mažėja, o daugelyje provincijos vietovių darosi nebeįmanoma suformuoti klasių.

A. Bartkus perspėja, kad panašus poveikis ilgainiui pasieks ir kitus sektorius. Mažėjant jaunų žmonių, ateityje gerokai sumažės ir šauktinių, kai reikės komplektuoti karines pajėgas.

Jo teigimu, dėl to didės infrastruktūros išlaikymo bei kitos valstybės išlaidos. Praėjusiais metais biudžeto išlaidos 28 proc. viršijo pajamas, o ateityje šis skirtumas gali dar labiau augti. Tai reikštų daugiau ir didesnių mokesčių, senėjančią bei didele mokesčių našta apkrautą visuomenę, kuriai vis sunkiau sektųsi išlaikyti infrastruktūrą.

Kartu mažės ir darbo jėga, nors šis procesas vyks lėčiau. Akušerija, ugdymo įstaigos ar vaikų laisvalaikio sektorius priklauso nuo konkretaus vaikų srauto, o darbo jėga yra per ilgą laiką susiformavęs bendras skirtingų kartų rodiklis. Vis dėlto, pasak A. Bartkaus, ribinis poveikis bus juntamas.

Jau dabar kai kurie darbai, pavyzdžiui, kelių tvarkymas, trunka gerokai ilgiau nei planuota, o viena priežasčių yra darbuotojų trūkumas. Ekspertas prognozuoja, kad kasmet apie šią problemą bus kalbama vis dažniau. Tokia situacija, jo vertinimu, gali mažinti Lietuvos patrauklumą migrantams.

Visuomenė senėja ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai turtingesnėse Europos šalyse. A. Bartkus primena, kad Prancūzija dažnai pateikiama kaip palankus gimstamumo pavyzdys, tačiau jos visuomenės struktūra iš esmės nėra išskirtinai geresnė nei kitur. Tokios valstybės, turinčios didesnį ekonominį pranašumą, pirmosios pritrauks migrantus ir šioje konkurencijoje visuomet bus stipresnės už Lietuvą.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.