Depresija palaužia net stipriausius: psichiatras atskleidžia, kodėl tai ne tinginystė

Spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena primena apie būtinybę atviriau kalbėti apie psichikos sveikatą ir sunkumus, kuriuos visuomenė vis dar dažnai nutyli. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuolat gydomi žmonės, susidūrę su šiuo sunkiu emociniu bei psichiniu sutrikimu.

Depresija nėra nei charakterio silpnumas, nei prasta nuotaika ar tinginystė. Tai medicininė būklė, susijusi su smegenų chemijos pokyčiais. Bent vienas iš penkių žmonių per gyvenimą patiria depresijos simptomų, tačiau profesionalios pagalbos ieško tik maždaug 40 proc. sergančiųjų. Šie duomenys rodo, kad stigma vis dar daugeliui neleidžia laiku pripažinti, jog reikalinga pagalba.

Ne valios stoka, o gydoma liga

Psichiatras A. Rimkus aiškina, kad depresiją gali paskatinti sunkūs gyvenimo išgyvenimai – netektys, finansinės bėdos ir kiti sukrėtimai. Vieni žmonės po tokių patirčių atsitiesia, kitiems liūdesys ir nerimas tampa itin gilūs. Kartais savijautą bandoma palengvinti savarankiškai, vartojant alkoholį, kuris trumpam sumažina nerimą ir padeda užmigti.

Gydytojo teigimu, vartojant alkoholį svarbu išsiaiškinti, ar tai yra pirminė priklausomybė, ar mėginimas pačiam slopinti nerimą. Tokia tariama išeitis gali atitolinti kreipimąsi į medikus, nors anksti suteikta specialistų pagalba ir gydymas vaistais yra svarbūs kontroliuojant ligą.

A. Rimkus atkreipia dėmesį, kad aplinkiniai depresija sergančio žmogaus būseną neretai palaiko kaprizais ar nenoru dėti pastangas. Žmogui priekaištaujama dėl to, kad jis nesikelia iš lovos ar nebesugeba pasirūpinti savimi. Psichiatras pabrėžia, kad jei visi galėtų be pagalbos susitvarkyti su tokia būsena, psichiatrų apskritai nereikėtų.

Pasak gydytojo, sergantieji puikiai suvokia savo padėtį, todėl jiems itin skaudu jausti, kad nebegali atlikti to, ką anksčiau gebėjo. Toks bejėgiškumo suvokimas gali kelti jausmą, kad griūva visas gyvenimas.

Nors depresija susijusi su smegenų chemijos sutrikimais, o daliai pacientų vaistus reikia vartoti nuolat, šiuolaikinės gydymo galimybės yra plačios. Kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas leidžia gydymą pritaikyti individualiai. A. Rimkus pastebi, kad moterys medikamentus dažniau vartoja atsakingai, o vyrai kartais per anksti nusprendžia pasveikę ir gydymą nutraukia.

Netektys, finansiniai rūpesčiai ir perdegimas darbe

Reginos, kurios vardas pakeistas, patirtis rodo, kaip depresija gali palaipsniui atimti gyvenimo džiaugsmą ir kodėl svarbu laiku sulaukti tinkamos pagalbos.

Moteris pasakoja nuo jaunystės buvusi jautri bei linkusi nerimauti. Būdama 52 metų ji patyrė stiprų nerimo sutrikimą ir gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Tuo metu paskirti vaistai buvo veiksmingi, savijauta pagerėjo, o vėliau medikamentų kurį laiką nebereikėjo. Vis dėlto prieš vienuolika metų Regina netikėtai neteko vyro, su kuriuo santuokoje praleido 34 metus – jis mirė dėl širdies problemų.

Gedulą lydėjo ir finansiniai sunkumai dėl likusios paskolos. Regina dirbo keliuose darbuose, galiausiai finansinius klausimus išsprendė, tačiau jos psichikos sveikata vėl pablogėjo, nurodoma pranešime spaudai.

Lūžiu tapo pertvarka darbovietėje. Nauji pokyčiai kėlė nuolatinę įtampą, užduotys pasidarė pernelyg sudėtingos, reikėjo dirbti viršvalandžius, o vėliau prasidėjo sunki nemiga. Regina prisimena supratusi, kad nebegali susikaupti darbe, apleido buitį, nebenorėjo su niekuo bendrauti, jautė vangumą ir nenorą keltis iš lovos. Mėgindama nusiraminti ji ėmė vartoti alkoholį, tačiau anksčiau skirti vaistai nuo nerimo nebeveikė.

Dukrai paskatinus, beveik dešimtmetį psichiatro priežiūroje buvusi Regina dar kartą kreipėsi į specialistus ir buvo nukreipta į ligoninę. Tuo pačiu metu ji nusprendė išeiti į pensiją bei pasitraukti iš stresą kėlusio darbo. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje atlikti tyrimai patvirtino sunkią depresijos formą.

Gydytoja psichiatrė Ilona Pavlavičienė parinko tinkamus vaistus, o palengvėjimą Regina pajuto jau po kelių dienų. Ligoninėje ji praleido pusantro mėnesio ir grįžo į kitokį gyvenimą – nebedirbo stresą kėlusio darbo ir atsisakė žalingo įpročio.

Regina džiaugiasi, kad gydymo įstaigoje nesijaučia viena. Ji kasdien pusdienį praleidžia stacionare, kur pacientai žiūri filmus, sportuoja, dalyvauja darbo ir muzikos terapijose, relaksacijos užsiėmimuose, bendrauja su kitais pacientais, psichologais, kineziterapeutais bei gydytoju.

Moteris teigia, kad jos psichikai sunkiausias yra tamsusis metų laikas. Todėl rudenį ir žiemą ji stengiasi gauti siuntimą į Dienos stacionarą, kad nereikėtų likti vienai namuose. Reginos dukra gyvena Graikijoje, sūnus – Vokietijoje. Anūkai užaugę ir vasaras pas močiutę leidžia rečiau, tačiau ji pati kartą per metus išvyksta jų aplankyti.

Dienos stacionaro pacientus konsultuojantis gydytojas Arūnas Rimkus pritaria tokiai patirčiai ir sako, kad po gydymo stacionare Dienos stacionaro paslaugos turi labai didelę teigiamą reikšmę. Vieniems pacientams gydymą nuo depresijos tęsti Dienos stacionare nusprendžia stacionaro gydytojas, kitus ambulatoriniam gydymui siunčia šeimos gydytojas arba psichiatras.

Norintys gydytis ambulatoriškai Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Dienos stacionare gali registruotis arba gauti informacijos telefonu 0 41 524 187.

Šiais laikais daug žmonių gyvena vieni ir mažiau bendrauja. Dienos centras jiems suteikia paskatą ryte atsikelti, apsirengti ir išeiti iš namų. Patys pacientai pripažįsta, kad neturėdami kur eiti jaustųsi gerokai blogiau.

A. Rimkus pabrėžia, kad žmogaus prigimtis yra aktyvi, todėl vienatvė ir nuolatinis mąstymas apie savo problemas nėra naudingi. Dalis pacientų yra tik iš dalies darbingi, tad visa darbo diena jiems būtų per sunki. Gydytojo manymu, galimybė dirbti bent pusę dienos ar kelias valandas ne tik pagerintų jų finansinę padėtį, bet ir sustiprintų psichologiškai bei padėtų susigrąžinti savivertę.

Psichiatras dar kartą pabrėžia, kad depresija sergantis žmogus nėra nei tinginys, nei simuliuojantis asmuo. Jam būtini aplinkinių supratimas, palaikymas ir profesionali medikų pagalba.