Pokyčiai dėl nedarbingumo stringa: darbdavių baimė gali palikti pacientus eilėse

Šeimos gydytojai ir pacientai tikėjosi, kad Seimą dar šią rudens sesiją pasieks projektas, leisiantis pirmąsias dvi ligos dienas praleisti namuose be nedarbingumo pažymėjimo. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jo teikti kol kas neplanuoja, nes nori išsamiau apsvarstyti klausimą. Darbdaviams nerimą kelia galima darbuotojų piktnaudžiavimo rizika.

Šeimos gydytojų bendruomenė jau kurį laiką siūlo Lietuvoje įteisinti kitose šalyse taikomą principą: lengvai susirgęs darbuotojas pirmas dvi dienas galėtų sveikti namuose, susitaręs su darbdaviu. Šiuo metu net ir dėl paprasto peršalimo žmonėms dažnai tenka kreiptis į polikliniką vien tam, kad būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Kol SAM vadovavo ministrė Marija Jakubauskienė, buvo užregistruotas tokius pokyčius numatantis įstatymo projektas. Jame siūlyta pirmosiomis ligos dienomis nereikalauti nedarbingumo pažymėjimo. Darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, galėtų dvi dienas gydytis namuose nesikreipdamas į gydytoją vien dėl „biuletenio“. Jei liga tęstųsi ilgiau ar būtų sunkesnė, nuo trečios dienos nedarbingumo išmoką mokėtų „Sodra“.

Projektas buvo sušvelnintas numatant, kad tokia tvarka nebūtų privaloma – sprendimą priimtų darbdavys. Taip pat darbuotojas ir toliau galėtų nedelsdamas kreiptis į šeimos gydytoją jau pirmą susirgimo dieną, jei to reikėtų.

Rudens sesijoje projektas nebus teikiamas

Dar M. Jakubauskienei einant ministrės pareigas, įstatymo projekto derinimas buvo baigtas. Tačiau pasikeitus politinei vadovybei kadencijos viduryje, pasikeitė ir planai.

SAM portalui tv3.lt patvirtino, kad šio projekto Seimui rudens sesijoje kol kas teikti neketina. Ministerija nurodė planuojanti klausimą svarstyti ir aptarti nuosekliau. Joje pabrėžiama suprantanti gydytojų argumentus, tarp jų – galimybę mažinti medikų darbo krūvį ir pacientų eiles, tačiau kol kas neapsispręsta, ar projektas bus tęsiamas, ar jo bus atsisakyta.

Jakubauskienė ragina grįžti prie diskusijos

Dabar Premjero patarėja sveikatos klausimais dirbanti M. Jakubauskienė teigė, kad diskusijas reikėtų tęsti. Jos vertinimu, jei partneriai ir toliau matytų poreikį, klausimą būtų galima atnaujinti Vyriausybės lygmeniu ir rasti sprendimą.

Pasak jos, pati idėja leisti darbuotojui dvi ligos dienas apsieiti be nedarbingumo pažymėjimo nėra iš esmės nepriimtina. Daugiausia klausimų kyla dėl reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo.

M. Jakubauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų nustatyti, kiek kartų per metus darbuotojas galėtų naudotis tokia galimybe. Neaiškumų kelia ir situacijos, kai žmogus turi kelis darbdavius.

Gydytojai perspėja apie augančias eiles

Šeimos gydytojai apgailestauja, kad pokyčiai, galintys mažinti eiles, vėl gali būti atidėti. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva pažymėjo, kad problema itin paaštrėja prasidėjus gripo ir kitų infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų sezonui.

Jos teigimu, pacientų srautai didėja, o nemažai žmonių kreipiasi ne todėl, kad jiems būtina gydytojo konsultacija, bet tik dėl nedarbingumo pažymėjimo. Dėl to sunkiau pas gydytoją patekti tiems, kuriems konsultacija iš tikrųjų reikalinga, o šeimos gydytojų darbo krūvis smarkiai išauga, nes pacientus reikia priimti nedelsiant.

A. Astafjeva nurodė, kad šeimos gydytojai šį klausimą kelia jau aštuntus metus, tačiau susidaro įspūdis, jog platesnio poreikio keisti tvarką nėra. Jos manymu, trūksta politinės valios, o darbdaviams gali būti patogiau, kai šią problemą sprendžia gydytojai.

Ji taip pat pabrėžė, kad dabartinė sistema nepatogi ir pacientams: sergantis žmogus turi skambinti į gydymo įstaigą ar į ją vykti, nors turėtų ilsėtis namuose. Atvykęs į gydymo įstaigą jis gali užkrėsti kitus arba užsikrėsti pats.

Kitose šalyse pažymos prašoma vėliau arba visai neprašoma

Šeimos gydytojai tokių pokyčių poreikį akcentuoja seniai. A. Astafjeva yra sakiusi, kad gydytojas negali veikti kaip policininkas ir nustatinėti, ar žmogus iš tiesų serga, ar simuliuoja.

Gydytojai, pacientui pasiskundus prasta savijauta, pavyzdžiui, karščiavimu ar pilvo skausmu, vertina bendrą situaciją ir paprastai juo pasitiki. Net jei apžiūros metu žmogus nekarščiuoja, tai gali būti natūralu pavartojus temperatūrą mažinančių vaistų. Objektyviai nustatyti, ar žmogus piktnaudžiauja, dažnai neįmanoma, nors sistemingas paciento elgesys gali atkreipti dėmesį.

A. Astafjeva priminė, kad panašūs sprendimai galioja ir kitose valstybėse. Nyderlanduose darbdaviai apskritai neprašo nedarbingumo pažymėjimo, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje jo prašoma tik nuo aštuntos dienos, o Norvegijoje – priklausomai nuo darbdavio, nuo trečios iki aštuntos dienos. Jos teigimu, griežtos Lietuvos nedarbingumo išdavimo taisyklės lemia ir prastesnį šalies vaizdą įvairiose ataskaitose.

Verslas nuogąstauja dėl piktnaudžiavimo

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė mano, kad įvedus siūlomą tvarką piktnaudžiavimo atvejų gali padaugėti, ypač prieš šventes ir po jų. Ji baiminasi, kad kai kuriose įmonėse, įstaigose ar aptarnavimo sektoriuje į darbą gali neatvykti reikšminga dalis darbuotojų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė taip pat yra patvirtinusi, kad darbdaviai susiduria su piktnaudžiavimu nedarbingumu. Pasak jos, kartais jis tampa patogiu būdu pateisinti neatvykimą į darbą po savaitgalio, švenčių ar susidūrus su kitomis problemomis darbe.

Didžiausią poveikį tai jaučia prekybos, gamybos ir paslaugų įmonės, nes vienam darbuotojui neatvykus reikia skubiai keisti darbo grafikus ir ieškoti jį pavaduosiančio žmogaus.

I. Rizgelė teigė, kad darbdaviai nėra itin entuziastingi keisti dabartinę tvarką. SAM siūlymą leisti ribotą skaičių dienų sirgti be gydytojo pažymos verslas vertina atsargiai, nes darbdavys nėra medikas ir negali objektyviai įvertinti, ar darbuotojas tikrai negali dirbti, ar siekia papildomos apmokamos laisvos dienos.

LVK generalinės direktorės nuomone, jei toks modelis būtų įvestas, jis turėtų išlikti lankstus ir būti pagrįstas darbdavio bei darbuotojo susitarimu, o ne automatine darbdavio pareiga. Kilus įtarimų dėl piktnaudžiavimo, darbdavys turėtų turėti galimybę atsisakyti suteikti laisvą dieną be gydytojo pažymos, nes kitaip piktnaudžiavimo rizika didėtų.