Du kartus išleista namo, o po mažiau nei 12 valandų mirė: teismai atsakomybę priskyrė Šilutės ligoninei

Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad dėl Šilutės gyventojos mirties atsakinga Šilutės ligoninė. Moteris du kartus kreipėsi į šios įstaigos medikus dėl ūmaus krūtinės skausmo, tačiau po abiejų vizitų buvo išleista gydytis namuose.

Per antrąjį apsilankymą išrašant pacientę jai nurodyta, jog būklei pablogėjus reikėtų kreiptis dar kartą. Tačiau nepraėjus nė 12 valandų moterį ištiko staigi mirtis.

Į teismą dėl žmonos ir motinos netekties kreipėsi jos sutuoktinis bei du vaikai. Bylą pirmiausia nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, o vėliau sprendimą vertino Lietuvos apeliacinis teismas. Abu teismai patvirtino Šilutės ligoninės atsakomybę.

Krūtinėje jautė deginantį skausmą

Klaipėdos apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Mirusiosios vyrui iš Šilutės ligoninės priteista 30 tūkst. eurų neturtinės žalos – tokios sumos jis ir prašė. Abiem vaikams priteista po 5 tūkst. eurų, nors kiekvienas jų prašė po 20 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, 2017 m. spalio 31 d., apie 19.43 val., vyras atvežė žmoną į Šilutės ligoninę. Ji skundėsi pablogėjusia savijauta ir deginimo pojūčiu krūtinėje.

Gydytoja pacientės nusiskundimus įrašė Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje ir paskyrė krūtinės ląstos rentgenogramą. Apie 21.10 val. gydymo kortelėje nurodyta, kad moteris jautė deginimą krūtinėje, jai buvo skirti vaistai.

Tą patį vakarą, maždaug 22 val., ambulatorinio gydymo kortelėje pažymėta, jog pacientės būklė pagerėjo, o tyrimų rezultatai buvo normalūs. Todėl moteris išleista namo ir jai patarta kreiptis į šeimos gydytoją.

Namuose ji praleido daugiau nei parą, tačiau lapkričio 2 d. apie 7.40 val. dar kartą atvyko į Šilutės ligoninę. Šį sykį ją apžiūrėjo kita gydytoja.

Apie 8.05 val. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus šeimos medicinos gydytoja užfiksavo, kad pacientė skundžiasi deginančiu skausmu kairėje krūtinės pusėje ir stemplėje. Skausmo stiprumą moteris įvertino 5–6 balais. Kortelėje taip pat pažymėta, kad ji į gydymo įstaigą kreipėsi antrą kartą. Jai atlikti keli tyrimai ir duota vaistų.

Vis dėlto jau 10.20 val. sveikatos kortelėje įrašyta, kad moters būklė patenkinama, todėl ji išleidžiama ambulatoriniam gydymui. Jai rekomenduota pablogėjus savijautai vėl kreiptis į medikus.

Tačiau dar kartą kreiptis ji nebespėjo. Tos pačios lapkričio 2 d. vakare, apie 21 val., moteris mirė – jai plyšo širdis.

Ką nustatė teismas

Teismas nurodė, kad pirmą kartą pacientę apžiūrėjusi gydytoja, nustatydama diagnozę ir parinkdama gydymo taktiką, galimai nesivadovavo Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais.

Teismo vertinimu, gydytoja nepakankamai išsamiai surinko ligos anamnezę ir neįvertino skausmo intensyvumo balais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad pacientę reikėjo guldyti į ligoninę stebėjimui, o ne po nuskausminamųjų išleisti namo.

Tokių pačių trūkumų teismas nustatė ir per antrąjį vizitą pacientę priėmusios gydytojos veiksmuose. Pažymėta, kad ji taip pat neišsamiai surinko informaciją apie moters ligą, pavėluotai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino tyrimų rezultatų reikšmės, pasirinko netinkamą gydymą ir pateikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad, jei Šilutėje nebuvo galimybės pacientei suteikti reikalingą gydymą, ją reikėjo skubiai pervežti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Vietoje to moteris buvo išleista gydytis namuose.

Teismo sprendimu, medikų veiksmai tapo tiesiogine pacientės mirties priežastimi. Konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Šilutės ligoninės darbuotojų veiksmų ar neveikimo ir pacientės mirties.

Žalos atlyginimas šeimai

Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu pragyveno 32 metus. Jų tarpusavio santykiai buvo artimi, pagarbūs ir paslaugūs.

Vyras abu kartus vežė žmoną į ligoninę bei pas šeimos gydytoją, žinojo jos ligų pobūdį ir teismo posėdyje nuosekliai papasakojo apie patirtį Šilutės ligoninėje. Dėl to jam priteista visa prašyta 30 tūkst. eurų neturtinės žalos suma.

Vaikams skirtos gerokai mažesnės sumos nei jie prašė. Teismas nurodė, kad jie turėjo savo šeimas ir gyveno atskirai nuo tėvų, todėl negalėjo viso laiko skirti tėvams, o emocinis ryšys natūraliai nebebuvo nuolatinis ir silpnėjo.

Be to, nė vienas iš vaikų nepateikė įrodymų, kad po motinos mirties pablogėjo jų sveikata ar emocinė būsena. Dėl to kiekvienam priteista po 5 tūkst. eurų. Dėl neturtinės žalos dydžio pateiktas apeliacinis skundas, tačiau aukštesnės instancijos teismas šios sprendimo dalies nepakeitė.

Šilutės ligoninės atstovai teisme tvirtino, kad gydytojų veiksmuose nebuvo neteisėto neveikimo, galėjusio sukelti pacientei žalą. Ligoninė taip pat teigė, jog civilinėje byloje nėra duomenų, kad nuo pirmojo iki antrojo apsilankymo moteris vartojo aspiriną ar rūpinosi sveikata taip, kaip buvo rekomendavę gydytojai.