Santaros klinikų atsakas į triukšmą dėl Slušnio: konsultacija suteikta, tačiau jo pozicijos nevertins

Po viešų diskusijų dėl psichiatro Lino Slušnio sprendimo su vaiko teisių specialistų lydimu vaiku nebendrauti rusų kalba, Santaros klinikos nurodė, kad vaikui konsultacija buvo suteikta ir paskirtas gydymas. Gydymui pritarė vaiko atstovė, o gydytojo pilietinės pozicijos įstaiga komentuoti neplanuoja.

BNS penktadienį gautame Santaros klinikų komentare nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundas buvo gautas rugpjūčio 3 dieną. Klinikų teigimu, situacijos aplinkybės pradėtos aiškintis nedelsiant, vertinant galimus sprendimus.

Skundą nagrinėjo vidaus auditas

Santaros klinikų Vidaus audito tarnyba išnagrinėjo skunde nurodytą situaciją, surinko rašytinius gydytojo ir centro vadovės paaiškinimus bei įvertino įrašus paciento medicinos dokumentuose. Įstaiga pabrėžė, kad pacientui konsultacija suteikta, o gydymas paskirtas ir su juo sutiko vaiko atstovė.

Pasak klinikų, įvykis taip pat aptartas su gydytoju, Vaiko raidos centro vadove ir Paauglių psichiatrijos bei krizių intervencijos skyriaus vedėja.

BNS anksčiau skelbė, kad L. Slušnys ketvirtadienį feisbuke parašė buvęs apskųstas Santaros klinikoms Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų. Skundas pateiktas po to, kai gydytojas atsisakė su į gydymo įstaigą atvežtu vaiku kalbėti rusiškai. Nors šią kalbą jis moka, medikas teigė jos iš principo nevartojantis ir vaiko teisių specialistus pavadino „rusiškais kolaborantais“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigė, kad vaikas buvo nukreiptas hospitalizacijai pas psichiatrą dėl didelės savižudybės rizikos. Jos teigimu, į ligoninę vaikas atvežtas išgyvendamas gilią krizę: jo mama mirusi, o tėvo globos jis neteko prieš kelis mėnesius. Vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, jis turėjo minčių apie savižudybę ir jam reikėjo specialistų pagalbos.

I. Skuodienės teigimu, L. Slušnys nesutiko su vaiku kalbėti jam suprantama kalba ir nebuvo sutikta organizuoti vertimo iš rusų į lietuvių kalbą. Anot jos, vaikas Santaros klinikose nebuvo paguldytas, tačiau tą pačią dieną hospitalizuotas kitoje ligoninėje, kur jam suteikta reikalinga pagalba.

Vėliau L. Slušnys nurodė, kad vaikui paslaugos vis dėlto suteiktos, o specialistams jis liepęs vertėjauti. Pasak gydytojo, sprendimą siųsti vaiką į kitą gydymo įstaigą priėmė jis pats.

Medikas taip pat teigė, kad Vaiko teisių tarnyba negali nuspręsti, kurioje įstaigoje vaikas bus gydomas, nes tokį sprendimą priima budintis gydytojas. Jis pažymėjo, kad siuntimas gydytis kitoje įstaigoje išduotas su jo parašu, todėl vaikas galėjo likti medikų priežiūroje.

Klinikos pabrėžė tikslaus susikalbėjimo svarbą

Santaros klinikos nurodė, jog teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas siekia užtikrinti, kad medikai turėtų patikimą informaciją apie paciento sveikatos būklę, o pacientai aiškiai ir suprantamai gautų informaciją apie savo būklę, tyrimus bei gydymą.

Įstaiga pažymėjo, kad besikeičiant tarptautinei situacijai, kartoms ir pacientų poreikiams, paslaugų teikimas kitomis kalbomis, įskaitant anglų, ukrainiečių ir Centrinės Azijos kalbas, gali kelti naujų organizacinių bei profesinių iššūkių. Klinikų vertinimu, sveikatos priežiūroje svarbu ne tik susikalbėti, bet ir vieniems kitus suprasti tiksliai, todėl būtina atsakingai įvertinti galimybes užtikrinti profesionalų ir tikslų informacijos perdavimą.

Šie klausimai, kaip teigiama komentare, ligoninėje aptariami ieškant sprendimų, kurie padėtų suderinti pacientų poreikius, jų saugumą ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Dėl situacijos jautrumo ir pareigos saugoti paciento asmens duomenis Santaros klinikos plačiau įvykio nekomentuoja. Jos taip pat nurodė nevertinsiančios gydytojo privačiai reiškiamų pilietinių bei politinių pažiūrų.

Klinikos atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje jau paskelbta nemažai asmeninės informacijos apie pacientą ir jo sveikatos būklę. Todėl visos situaciją komentuojančios pusės raginamos atsakingai vertinti viešinamos informacijos apimtį, jos sklaidą ir galimą poveikį vaiko privatumui bei gerovei.

Feisbuke I. Ruginienė rašė mananti, kad aplinkybes galėtų įvertinti kompetentingos institucijos, tarp jų ir Generalinė prokuratūra, jei būtų pagrindo spręsti dėl Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatytos atsakomybės.

Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, sukėlęs pavojų arba turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, nepadėjo jam esant grėsmei gyvybei, nors galėjo suteikti pagalbą. Už tai gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Penktadienį Šiaulių rajone viešėjusi I. Ruginienė žurnalistams Kuršėnuose sakė, kad rengia dokumentus kreipimuisi į prokuratūrą. Ji nurodė pati kreipsianti į generalinę prokurorę, kad prokuratūra nustatytų visas įvykio aplinkybes.