Skaistės kova prasidėjo nesulaukus dvejų: po ligos sugrįžimo atsivėrė nauja galimybė

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose šių metų pradžioje vaikams pradėta taikyti CAR-T ląstelių terapija. Iki šiol ji skirta šešiems mažiesiems pacientams, o Lietuvos vaikų onkohematologinių ligų kontekste tai yra reikšmingas skaičius. Šis metodas pasitelktas vaikams, kurių liga atsinaujino po ankstesnio gydymo.

Kai kuriems pacientams CAR-T terapija padėjo kol kas išvengti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Viena tokių pacienčių – ūmine limfoblastine leukemija susirgusi Skaistė, kurios ligos kelias prasidėjo dar jai nesulaukus dvejų metų. Po sudėtingo gydymo ir ligos atsinaujinimo nervų sistemoje mergaitei pritaikyta ląstelių terapija tapo nauja galimybe kontroliuoti ligą.

Vaikų onkohematologijos centro vadovė, gydytoja vaikų onkohematologė prof. Jelena Rascon pabrėžia, kad vaikų gydymas turi savų ypatumų, nes jų organizmas dar auga ir vystosi. Todėl, anot jos, ypač svarbūs sprendimai, leidžiantys išvengti itin intensyvaus gydymo bei jo sukeliamų šalutinių poveikių.

Kraujodaros kamieninių ląstelių, arba kaulų čiulpų, transplantacija yra veiksmingas ir reikalingas kraujo vėžio gydymo būdas, tačiau gali turėti ilgalaikių pasekmių. Prof. J. Rascon teigimu, CAR-T terapija daliai pacientų suteikia progą ligą kontroliuoti be transplantacijos. Iš šešių šį gydymą gavusių vaikų keturiems transplantacijos bent kol kas neprireikė.

CAR-T terapijos prieinamumą Santaros klinikose didina galimybė reikalingas ląsteles paruošti pačioje ligoninėje. Tam būtini sudėtingi technologiniai procesai ir specialistų žinios, tačiau klinikos turi tam reikalingus techninius pajėgumus. Prie proceso prisideda ir su suaugusiais pacientais dirbantys kolegos, padedantys paimti ląsteles bei pagaminti CAR-T terapijai būtiną preparatą.

Ląstelės paruošiamos Santaros klinikose

CAR-T ląstelių terapija yra pažangus metodas, kai paciento imuninės ląstelės laboratorijoje genetiškai pakeičiamos taip, kad galėtų atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Iš kraujo surinktos imuninės ląstelės Santaros klinikų laboratorijoje išgryninamos, modifikuojamos ir dauginamos. Vėliau jos sugrąžinamos į paciento organizmą, kur atpažįsta vėžines ląsteles, prie jų prisijungia ir jas sunaikina.

Galimybė visą šį procesą organizuoti vietoje yra itin svarbi dėl laiko. Nuo sprendimo taikyti CAR-T terapiją iki ląstelių paėmimo, jų paruošimo ir tolesnio gydymo Santaros klinikose praeina gerokai mažiau laiko nei tuomet, kai preparatas gaminamas užsienyje.

Prof. J. Rascon nurodo, kad nuo konsiliumo sprendimo iki gydymo pradžios paprastai praeina apie dvi savaites. Vaikų onkologijoje tai itin reikšminga, nes šios ligos gali progresuoti labai sparčiai.

Anksčiau CAR-T terapijai reikalingos ląstelės buvo siunčiamos į užsienį, o visas procesas užtrukdavo mėnesius. Reikėdavo suderinti paciento būklę, ląstelių surinkimo bei gamybos laiką, transportavimą ir kitus organizacinius veiksmus. Vaikų onkohematologijoje toks laukimas gali būti pražūtingas.

Vaikų onkologinės ligos gali būti agresyvios, o vaiko būklė kartais ryškiai pasikeičia net per kelias dienas. Todėl galimybė ląsteles paruošti Santaros klinikose leidžia gydymą pradėti tuomet, kai jo labiausiai reikia.

Santaros klinikose CAR-T terapija taikyta ne vien Lietuvos vaikams. Čia gydyti ir pacientai iš Latvijos bei Estijos. Prof. J. Rascon vertinimu, tai rodo, kad Lietuvoje sukurta infrastruktūra ir sukaupta specialistų patirtis svarbi ne tik šalies, bet ir viso regiono pacientams.

Sudėtingam gydymui reikia visos komandos

CAR-T terapija Vaikų onkohematologijos centro darbe tapo visiškai nauju gydymo metodu, todėl jos įdiegimas pareikalavo žinių, technologijų ir tikslaus skirtingų specialistų bendradarbiavimo. Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja, gydytoja vaikų onkohematologė doc. Goda Elizabeta Vaitkevičienė sako, kad šešių vaikų gydymo patirtis parodė ligoninės komandos pasirengimą tokiam sudėtingam procesui.

Pasak gydytojos, pradžioje reikėjo susidėlioti veiksmų eigą, mokytis ir dirbti kartu ne tik su skyriaus, bet ir laboratorijos bei kitais kolegomis. Dabar, kai šį gydymo etapą jau praėjo šeši vaikai, procesas, jos vertinimu, veikia labai gerai.

Komandinis darbas pradedamas dar prieš suleidžiant pacientui paruoštas ląsteles. Kiekvienam vaikui būtina individualiai suplanuoti gydymą, o sprendimus dažnai reikia priimti greitai. Ligai netikėtai atsinaujinus, medikai vienu metu vertina paciento būklę, gydymo galimybes, ląstelių paėmimo laiką ir laboratorijos darbą.

Į procesą įsitraukia gydytojai, laboratorijos specialistai, ląstelių aferezės, arba surinkimo, skyriaus darbuotojai, anesteziologai, audinių bankas, ląstelių terapijos skyrius ir kiti specialistai. Vietoje gaminamos ląstelės leidžia lanksčiau planuoti veiksmus ir greičiau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios vaiko būklės.

Doc. G. Vaitkevičienė pabrėžia, kad CAR-T terapija nėra tinkama kiekvienam pacientui. Sprendžiant dėl jos skyrimo vertinama diagnozė, ligos pobūdis, ankstesnio gydymo rezultatai ir tai, ar ligos ląstelės jautrios šiam metodui. Šiuo metu vaikams ji taikoma kai liga atsinaujina arba yra atspari standartiniam gydymui.

Gydytoja mato galimybę, kad ateityje šis gydymas galėtų pakeisti vaikų onkohematologijoje taikomų gydymo algoritmų tvarką ir būti skiriamas kaip pirminis. Tačiau tam kol kas trūksta duomenų, nors gydymo poveikis jau yra matomas.

Skaistės ligos kelias prasidėjo 2023-ųjų vasaros pabaigoje

Skaistės istorija parodo, kodėl ši gydymo galimybė svarbi vaikų onkohematologams. Iki CAR-T terapijos mergaitė buvo patyrusi ne vieną sudėtingą gydymo etapą. Situaciją apsunkino anksčiau persirgtas sunkus bakterinis meningitas, o leukemija buvo atsinaujinusi nervų sistemoje. Medikai turėjo ieškoti būdo suvaldyti ligą nesukeliant organizmui dar didesnės toksinės naštos.

Doc. G. Vaitkevičienė pasakoja, kad Skaistė jau buvo patyrusi daug gydymo etapų ir šalutinių reakcijų. Todėl pirmiausia siekta kuo labiau suvaldyti ligą, o vėliau pereiti prie ląstelių terapijos. Anot gydytojos, mergaitė šį gydymą toleravo gerai, o terapija suveikė puikiai.

Skaistės tėtis Vytautas iki šiol jautriai prisimena diagnozės ir gydymo laikotarpį. 2023 metų vasaros pabaigoje Pasvalio rajone gyvenusiai, dar dvejų metų neturinčiai mergaitei ėmė kilti temperatūra, ji tapo vangi. Iš pradžių simptomai neatrodė itin grėsmingi – temperatūra neviršijo 38 laipsnių, tačiau karščiavimas užsitęsė.

Šeimos gydytojai įtarė infekciją ir skyrė antibiotikų, bet jie nepadėjo. Buvo svarstoma ir erkės sukeltos infekcijos versija, todėl mergaitė gydyta Panevėžio infekcinėje ligoninėje. Maždaug po savaitės šeima išleista namo, tačiau dar nespėjusi jų pasiekti sulaukė gydytojos skambučio su nurodymu skubiai vykti į Vilnių. Skaistė greitosios pagalbos automobiliu buvo pervežta į Santaros klinikas.

Atlikus išsamius tyrimus Vilniuje patvirtinta diagnozė – ūminė limfoblastinė leukemija. Vytautas pasakoja, kad šeimą ši žinia stipriai sukrėtė: jie pasimetė, išsigando ir jautėsi taip, lyg būtų sugriuvęs pasaulis.

Chemoterapija pradėta labai greitai, tačiau netrukus išsivystė sunki komplikacija – bakterinis meningitas. Dėl jo leukemijos gydymą teko sustabdyti. Skaistė maždaug mėnesį praleido reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje, kur jai buvo atliekamos sudėtingos procedūros.

Pasak tėčio, šeimai buvo labai sunku priimti ištikusią nelaimę, tačiau ji suprato turinti susitelkti ir kovoti su liga kartu su gydytojais bei draugais. Įveikus meningitą, Skaistei tęstas leukemijos gydymas. Ji praėjo kelis chemoterapijos etapus, vėliau jai skirtas palaikomasis gydymas, po kurio pasiekta remisija.

Tačiau liga vėliau sugrįžo. Tėvai pastebėjo dukros elgesio pokyčius – ji greitai pavargdavo, buvo vangi, neįprastai daug valgė. Gydytojai patvirtino, kad liga atsinaujino. Skirtas gydymas nebuvo pakankamai veiksmingas, nes tyrimai rodė, jog leukeminių ląstelių vis dar yra.

Tuomet šeimai pasiūlyta CAR-T ląstelių terapija. Vytautas pasakoja, kad iki tol tėvai apie šį metodą nieko nebuvo girdėję, tačiau sutiko, nes tikėjo, kad nauja gydymo galimybė gali padėti.

Po CAR-T ląstelių infuzijos mergaitės būklė ėmė keistis: ji pamažu tapo žvalesnė ir vėl pradėjo žaisti. Tėčiui ypač svarbu buvo matyti grįžtantį dukros vaikiškumą.

Šiandien Skaistei yra penkeri. Ji dar negali lankyti darželio, nes po intensyvaus gydymo jos imuninei sistemai reikia laiko atsinaujinti. Vis dėlto šeima mato svarbius pokyčius – gerėja kraujo rodikliai, grįžta jėgos, atauga plaukai. Skaistei tai reiškia ne tik išvaizdos pasikeitimą, bet ir ženklą, kad gyvenimas pamažu grįžta į įprastas vėžes.

Vytautas teigia, kad šeimai būtų buvę labai sunku be gydytojų ir slaugytojų komandos, kuri lydėjo visą ligos kelią. Tėvai prisimena kasdienį medikų palaikymą, kantrų bendravimą ir dėmesingą rūpinimąsi vaiku. Daugiausia laiko ligoninėje su dukra praleido mama, o tėtis dirbo ir rūpinosi šeima.

Šeimai svarbus buvo visų palaikymas, tačiau, pasak Vytauto, labiausiai į priekį vedė tikėjimas, kad pavyks išbristi iš šio pragaro. Liga išmokė šeimą vertinti laiką ir mažus kasdienius dalykus. Jis pabrėžia, kad tokia patirtis nėra trumpas išbandymas – gydymas gali tęstis mėnesius ar metus. Šeimoms, išgirdusioms sunkią diagnozę, jis pataria nenuleisti rankų, tikėti ir stoti į kovą.

Dar viena galimybė gydant kraujo vėžį

Doc. G. Vaitkevičienė pabrėžia, kad CAR-T terapija negarantuoja, jog liga daugiau niekada neatsinaujins. Tokias išvadas vaikų onkohematologijoje galima daryti tik ilgai stebint pacientą. Vis dėlto šis gydymas suteikia vaikui laiko, galimybę atsigauti po ankstesnio intensyvaus gydymo, o kai kuriais atvejais leidžia išvengti kaulų čiulpų transplantacijos.

Gydytoja sako, kad medikai norėtų, jog CAR-T terapija būtų paskutinis gydymo etapas, ir kai kuriais atvejais taip nutinka. Tačiau net jei tai nėra galutinis taškas, šis metodas suteikia dar vieną svarbią galimybę tęsti kovą su liga.