Infliacijos šuolis gali dar nesibaigti: ekonomistas įspėja apie dviženklį rodiklį

Metinė infliacija Lietuvoje jau viršijo 6 proc., tačiau kainų augimas gali dar labiau įsibėgėti. Degalų, gamtinių dujų ir elektros brangimas didina spaudimą kitų prekių bei paslaugų kainoms, o banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta, kad vieną mėnesį metinė infliacija gali tapti dviženklė.

Apie galimą kainų raidą laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Ž. Mauricas.

Dviženklė infliacija gali pasirodyti metų pradžioje

Kalbėdamas apie prognozes, Ž. Mauricas pabrėžė, kad svarbiausia nėra tai, ar dyzelino litro kaina pasieks 3 eurus. Jo teigimu, degalų brangimas jau padarė reikšmingą poveikį, o kainų augimas ima persiduoti per visą ekonomiką.

Rugsėjo preliminarūs duomenys rodo, kad metinė infliacija Lietuvoje siekia 6 proc. Ekonomisto vertinimu, esminis šio augimo veiksnys yra energijos kainų šuolis.

Jis nurodė, kad brangesnė energija neišvengiamai atsispindės paslaugų, ypač transporto, taip pat kitų prekių ir maisto kainose. Pasak Ž. Maurico, metų pabaigoje infliacija praktiškai garantuotai gali būti 7 ar net 8 proc., o kitų metų pradžioje rodiklis gali pasiekti dviženklę reikšmę.

Ekonomistas tikisi, kad nuo kovo infliacija turėtų slopti, nes bus lyginama su šių metų kovu, kai kainos jau buvo smarkiai pakilusios. Vis dėlto iki tol, ypač užsitęsus šaltai žiemai ir toliau brangstant dujoms bei elektrai, dviženklė infliacija gali vėl tapti realybe. Toks lygis Lietuvoje buvo fiksuotas prieš trejus metus.

Šalta žiema gali smarkiai pakelti elektros kainą

V. Janulevičius teigė, kad kainos gali didėti įvairiose srityse, nors dabar sunku tiksliai įvardyti, kur šis augimas bus didžiausias. Jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje ypač didelė rizika tenka elektros kainai, jei žiema bus šalta.

Anot jo, vasarą atsinaujinantys energijos šaltiniai – saulė ir vėjas – leidžia turėti pigią elektrą. Tačiau esant minus 25 laipsnių temperatūrai vėjo dažnai nebūna, o vėjo jėgainėms tokiomis sąlygomis veikti sudėtinga. Saulės elektrinės šaltyje gali generuoti daugiau, jei nuo modulių nuvalytas sniegas, bet dažnai jos būna apsnigtos.

Jeigu elektrą tektų gaminti naudojant brangias dujas, atitinkamai padidėtų ir elektros kaina. Tai, V. Janulevičiaus teigimu, paliestų visą gamybos grandinę ir vartotojus per išaugusias sąskaitas už elektrą.

Jis perspėjo, kad dalis verslų gali neišgyventi, mažinti veiklos apimtis bei darbuotojų skaičių. Todėl, jo nuomone, būtina iš anksto ruoštis galimam šaltos žiemos scenarijui ir numatyti priemones, kurios padėtų sumažinti jo pasekmes.

Šiuo metu dujų saugyklos užpildytos iki 46 proc. V. Janulevičius pažymėjo, kad Lietuvos nepriklausomybė šioje situacijoje yra svarbus saugiklis. Maždaug 50 proc. dujų Lietuva perka Amerikoje pagal kitokią nei Europoje formulę, todėl jos ten yra pigesnės, tačiau kainų poveikis vis tiek persiduos plačiai.

Jis atkreipė dėmesį ir į kapitalo prieinamumą. Baltijos šalys dėl geopolitinės rizikos, pasak V. Janulevičiaus, už finansavimą permoka maždaug 1 procentinį punktą. Todėl jis siūlė su Europos Komisija kalbėtis dėl papildomų paskolų verslui per bankus, panašių į tas, kurios buvo prieinamos COVID-19 laikotarpiu.

Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, reikalingas laipsniškas priemonių planas, kuriame būtų numatyta, kokių veiksmų bus imamasi energijos išteklių, naftos ir dujų kainoms pasiekus skirtingas ribas. Toks planas, jo manymu, suteiktų daugiau aiškumo žmonėms ir verslui, padėtų apskaičiuoti savikainą bei įvertinti, kiek produkcijos blogiausiu atveju reikėtų mažinti.

Pasak V. Janulevičiaus, atsargų lygis šiuo metu yra vienas mažiausių: pramonininkai turi apie 8 proc. atsargų, nors įprastas vidurkis siekdavo apie 11 proc. Tai mažina apyvartinio kapitalo poreikį, nes paklausa yra sumažėjusi. Fizinėmis prekėmis eksportuojančių įmonių paklausa, palyginti su praėjusiais metais, yra kritusi 27 proc.

Paslaugų eksportas Lietuvoje auga, tačiau jo dalis dar nėra tokia didelė kaip prekių eksporto, kurį generuoja apdirbamoji pramonė ir kiti sektoriai. V. Janulevičiaus nuomone, būtina iš anksto aptarti galimus veiksmus ir būti pasirengus bet kuriam scenarijui.

Verslui gresia didesnis spaudimas ir bankrotai

Vertindamas galimą bankrotų bangą, V. Janulevičius sakė manantis, kad bankrotų daugės. Jis priminė, kad Lietuvos prekybos prekėmis balansas šiuo metu yra reikšmingai neigiamas ir siekia apie 5 mlrd. eurų. Nuo COVID-19 laikotarpio, jo teigimu, šioje srityje taip ir nepavyko atsigauti.

Didėja ir konkurencija iš trečiųjų šalių, kurios naudoja pigesnius energijos išteklius iš Irano bei Rusijos. V. Janulevičius pirmiausia išskyrė Kiniją, kuri energiją, jo teigimu, perka 30–40 proc. pigiau nei biržos kaina. Kinijoje vis dar kasama anglis, o elektros kaina ten yra tris kartus mažesnė nei Lietuvoje, todėl šios šalies prekės gali užpildyti Europos rinką.

Dėl to Europos gamintojams tampa itin sunku konkuruoti. V. Janulevičius nurodė, kad Europoje daug darbuotojų atleidžia elektromobilių ir automobilių gamyklos, o panašios tendencijos matomos ir platesniame pramonės sektoriuje. Jis taip pat paminėjo Alytaus šaldytuvų gamyklos „Snaigė“ bankrotą.

Pasak jo, konkuruoti su Kinijos šaldytuvų gamintojais sudėtinga, nes net daug europinių prekės ženklų produkciją gamina Kinijoje, kur sąnaudos ir subsidijos skiriasi. V. Janulevičius pabrėžė, kad Kinija ne tik gerokai pigiau perka energiją, bet ir subsidijuoja savo verslą.

Ilgesnėje perspektyvoje dėl bankrotų gali mažėti gamybos ir apdirbamosios pramonės įmonių skaičius. Pastaruosius dvejus metus eksportas kiekybine prasme traukiasi, o šiemet jis sumažėjo 4,7 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacija atstovauja maždaug 40 proc. viso Lietuvos verslo, nors grynoji pramonė sudaro mažiau nei 20 proc. V. Janulevičius nurodė, kad kartu su Pramonės, prekybos ir amatų rūmais jau antrus metus iš eilės fiksuojamas kritimas: pernai jis siekė 3,7 proc.

Nors pinigine išraiška eksportas šiek tiek paaugo, tai lėmė pabrangę energijos ištekliai ir išaugusios pardavimo kainos. Tačiau eksporto mažėjimas kiekybine prasme, anot V. Janulevičiaus, yra pirmas svarbus įspėjimas.

Jis ragino prisiminti 2008–2009 metų krizės patirtį, kai daug dėmesio buvo skiriama eksporto skatinimui, savikainos mažinimui ir konkurencingumo išlaikymui. Taip pat būtina nuosaikiai ir planingai įgyvendinti klimato politiką.

Kita vertus, V. Janulevičius teigė, kad Europa neturi kito pasirinkimo, kaip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Verslo požiūriu investicijos į atsinaujinančius išteklius, gamybos diversifikavimą ir elektros pertekliaus kūrimą yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio stiprumo klausimas. Esminis klausimas, anot jo, lieka elektros kaina ir jos kiekis.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.