Santaros klinikų atsakas į Slušnio istoriją: konsultacija suteikta, bet jo pozicijos nevertins

Santaros klinikos, reaguodamos į viešas diskusijas dėl psichiatro Lino Slušnio ir vaiko, kurį lydėjo vaiko teisių specialistai, nurodė, kad pacientui konsultacija buvo suteikta, jam paskirtas gydymas, o gydytojo pilietinių pažiūrų gydymo įstaiga nekomentuos.

BNS penktadienį gautame klinikų komentare nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundą įstaiga gavo rugpjūčio 3 dieną.

Klinikos tvirtina, jog į situaciją sureagavo iš karto ir nedelsdamos pradėjo aiškintis aplinkybes, kad galėtų įvertinti padėtį bei galimus sprendimus.

Skundą nagrinėjo vidaus auditas

Santaros klinikų Vidaus audito tarnyba išanalizavo skunde nurodytą situaciją. Buvo gauti rašytiniai minimo gydytojo ir centro vadovės paaiškinimai, taip pat įvertinti paciento medicininių dokumentų įrašai.

Įstaiga pabrėžė, kad vaikui konsultacija buvo suteikta, gydymas paskirtas, o vaiko atstovė su juo sutiko. Situacija taip pat aptarta su gydytoju, Vaiko raidos centro vadove bei Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyriaus vedėja.

Kaip anksčiau skelbė BNS, L. Slušnys ketvirtadienį feisbuke pranešė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai pateikė skundą Santaros klinikoms po to, kai jis nesutiko su į gydymo įstaigą atvežtu vaiku kalbėti rusiškai. Gydytojas nurodė mokantis šią kalbą, tačiau teigė jos iš principo nevartojantis, o vaiko teisių specialistus pavadino „rusiškais kolaborantais“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sakė, kad vaikas turėjo psichiatro siuntimą hospitalizuoti dėl didelės savižudybės rizikos.

Pasak jos, vaikas į ligoninę pateko būdamas gilios krizės būsenos. Jo mama yra mirusi, o prieš kelis mėnesius jis neteko tėvo globos. Vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, jis turėjo minčių apie savižudybę ir jam reikėjo specialistų pagalbos.

I. Skuodienė teigė, kad L. Slušnys atsisakė bendrauti su vaiku jam suprantama kalba, taip pat nebuvo sutikta su vertimu iš rusų į lietuvių kalbą. Anot tarnybos vadovės, vaikas Santaros klinikose nebuvo paguldytas, tačiau tą pačią dieną jis hospitalizuotas kitoje ligoninėje, kur jam suteikta reikalinga pagalba.

Vėliau L. Slušnys skelbė, kad paslaugos vaikui buvo suteiktos, jis pats nurodė specialistams vertėjauti, o sprendimą nukreipti vaiką į kitą gydymo įstaigą priėmė jis.

Gydytojas taip pat rašė, kad Vaiko teisių tarnyba negali spręsti, kurioje gydymo įstaigoje vaikas bus gydomas, nes tokį sprendimą priima budintis gydytojas. Pasak L. Slušnio, siuntimas gydyti į kitą įstaigą buvo pasirašytas jo paties, todėl vaikas galėjo likti medikų priežiūroje.

Klinikos akcentuoja tikslaus susikalbėjimo svarbą

Santaros klinikos BNS teigė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas siekiama užtikrinti tiek patikimą informaciją medikams apie paciento sveikatos būklę, tiek pacientui suprantamą ir aiškią informaciją apie jo būklę, atliekamus tyrimus bei gydymą.

Įstaiga pažymėjo, kad besikeičiant tarptautinei situacijai, kartoms ir pacientų poreikiams, paslaugų teikimas kitomis kalbomis, įskaitant anglų, ukrainiečių ir Centrinės Azijos kalbas, gali sukelti naujų organizacinių bei profesinių iššūkių. Klinikos pabrėžė, kad sveikatos priežiūroje svarbu ne vien susikalbėti, bet ir tiksliai suprasti vieniems kitus, todėl būtina atsakingai įvertinti galimybes užtikrinti profesionalų bei tikslų informacijos perdavimą.

Pasak klinikų, šie klausimai ligoninėje yra aptariami ir ieškoma sprendimų, kurie padėtų suderinti pacientų poreikius, jų saugumą ir kokybiškų sveikatos paslaugų teikimą.

Dėl konkretaus atvejo jautrumo ir pareigos saugoti paciento asmens duomenis Santaros klinikos plačiau situacijos nekomentuoja. Jos taip pat nurodė nevertinsiančios gydytojo privačiai reiškiamų pilietinių bei politinių pozicijų.

Klinikos atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje jau paskelbta nemažai asmeninės informacijos apie pacientą ir jo sveikatos būklę. Todėl įstaiga ragina visas situaciją komentuojančias šalis atsakingai vertinti viešinamą informaciją, jos sklaidos mastą bei galimą poveikį vaikui, jo privatumui ir gerovei.

Feisbuke I. Ruginienė rašė, kad, jos nuomone, šią situaciją galėtų įvertinti kompetentingos institucijos, įskaitant Generalinę prokuratūrą, jeigu būtų pagrindo svarstyti Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatytos atsakomybės taikymą.

Minėtame straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris, sukėlęs pavojų arba turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepadėjo, kai šio žmogaus gyvybei grėsė pavojus, nors pagalbą galėjo suteikti. Už tai gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Penktadienį Šiaulių rajone viešėjusi I. Ruginienė teigė rengianti kreipimąsi į prokuratūrą. Kuršėnuose žurnalistams ji sakė, kad šiuo metu rengiami dokumentai, o ji pati kreipsis į generalinę prokurorę, kad prokuratūra nustatytų visas įvykio aplinkybes.