Nemokama programa keičia įpročius: po keturių mėnesių dalyvius nustebino rezultatai

Gera savijauta ne visuomet reiškia, kad žmogus neturi sveikatos sutrikimų. Širdies ir kraujagyslių ligos gali ilgai nesukelti pastebimų simptomų, o apie jas kartais sužinoma tik ištikus infarktui ar insultui, kai pagalba gali būti pavėluota.

Šios ligos pasaulyje tebėra viena svarbiausių mirties priežasčių – kasmet jos nusineša 20,5 mln. gyvybių. Lietuvoje situacija taip pat išlieka sudėtinga: Higienos instituto 2025 metų duomenimis, 51 proc. visų mirusiųjų mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai sudaro daugiau nei 19 tūkst. gyventojų.

HI Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aida Laukaitienė laidoje „Ekspertai pataria“ per „Žinių radiją“ pabrėžė, kad šių ligų rizikos veiksniai yra valdomi. Anot jos, net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai galėtų prisidėti prie geresnės statistikos, todėl savo riziką verta įvertinti net tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai.

Nemokamoje programoje gali dalyvauti nuo 18 metų

Lietuvoje 40–60 metų gyventojai pirminės sveikatos priežiūros įstaigose kviečiami dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Tačiau visuomenės sveikatos biurai taip pat siūlo nemokamą širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto profilaktikos programą.

Ji ministro įsakymu patvirtinta ir vykdoma visose savivaldybėse, nors kiekvienas visuomenės sveikatos biuras ją gali pritaikyti pagal savo savivaldybės gyventojų poreikius, įpročius bei susidomėjimą.

Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jolita Papečkytė teigė, kad programa sulaukia didelio susidomėjimo. Pasak jos, kasmet ją atranda vis jaunesni žmonės, besidomintys sveika gyvensena. Nors daliai gyventojų atrodo, kad tokia programa skirta tik vyresniems, joje gali dalyvauti visi asmenys nuo 18 metų.

Specialistė ragino sveikata rūpintis kuo anksčiau, nes tai gali sumažinti tikimybę ateityje patekti į šių ligų rizikos grupę.

Baigusiųjų programą skaičius Kaune per 5 metus padidėjo 10 kartų

J. Papečkytė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biurų iniciatyva nėra tapati asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdomai programai. Čia organizuojami grupiniai teoriniai ir praktiniai kvalifikuotų specialistų užsiėmimai.

Programoje nagrinėjamas fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymas. Maisto technologai dalyviams aiškina, kaip pasigaminti sveikatai palankesnių patiekalų, o kardiologai ir kiti sveikatos specialistai suteikia žinių, kurias gyventojai gali pritaikyti kasdienybėje.

Kaune per penkerius metus programą baigusių dalyvių skaičius išaugo 10 kartų. Programa stebima nuo 2015 metų, o pastaraisiais metais ją visoje Lietuvoje baigė 4 500 gyventojų. Pradžioje dalyvių būdavo tik keli šimtai. J. Papečkytės teigimu, skirtingose savivaldybėse susidomėjimas nevienodas, o Kaunas išsiskiria gebėjimu pritraukti daugiau žmonių.

A. Laukaitienė pažymėjo, kad ne visose savivaldybėse dalyvių pavyksta pritraukti tiek pat. Jos vertinimu, daliai žmonių gali tiesiog trūkti informacijos apie visuomenės sveikatos biuruose siūlomas nemokamas prevencines veiklas. Didesniuose miestuose žinia apie programą gali greičiau pasklisti ir per žmonių rekomendacijas.

Po keturių mėnesių – pastebimi pokyčiai

Kalbėdama apie programos naudą, J. Papečkytė nurodė, kad dalyvių rezultatai neretai nustebina ir pačius žmones, ir specialistus. Pernai Kaune prieš programą ir po jos, praėjus keturiems mėnesiams, buvo įvertinta apie 60 atrinktų dalyvių.

Po programos dalis žmonių neteko svorio, sumažėjo jų kūno apimtys ir kraujospūdis. Pasak specialistės, dalyviai pastebėjo, kad reikšmingiems pokyčiams nereikėjo kardinalių sprendimų: vieni atsisakė užkandžių, kiti pradėjo valgyti daugiau daržovių ar daugiau judėti.

J. Papečkytė atkreipė dėmesį, kad staigūs ir radikalūs mitybos bei fizinio aktyvumo pokyčiai dažnai baigiasi atkryčiu. Todėl, jos teigimu, svarbiau pokyčius įgyvendinti palaipsniui.

A. Laukaitienė pridūrė, kad žmogus gali jaustis gerai, tačiau patikrinus sveikatą paaiškėja tikroji rizika – gali būti padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis, aukštas kraujospūdis arba didesnis svoris. Gydytojo ar sveikos gyvensenos specialisto konsultacija tokiu atveju gali paskatinti keisti įpročius.

Ji taip pat pabrėžė grupinių užsiėmimų naudą: bendraminčių aplinkoje lengviau palaikyti vieniems kitus, o pasibaigus programai gali susiformuoti palaikymo grupės, kuriose dalyviai dalijasi patirtimi ir savo pažanga.