II pakopos pinigai jau pakeliui: paaiškėjo, kada juos gaus pasitraukusieji

Lietuvoje toliau mažėja kaupiančiųjų antrojoje pensijų pakopoje. Per ką tik pasibaigusį trečiąjį reformos ketvirtį iš jos pasitraukė maždaug 60 tūkst. žmonių. Fondų valdytojai nurodo, kad traukimosi mastas akivaizdžiai sumenko – ši banga sudarė tik dešimtadalį pirmosios.

Antrojoje pakopoje kaupti toliau pasirinko maždaug pusė dalyvių, kurie joje buvo praėjusiais metais.

Gyventojų sprendimai skiriasi: dalis teigia norintys gyventi šia diena, nes šeimai lėšų reikia dabar, kiti kol kas nemato priežasties nutraukti kaupimo. Kai kurie laukia ketvirtojo lango ir kaupimą vertina kaip ilgalaikę investiciją.

Po masinės pirmosios bangos tempas smarkiai krito

Pirmąjį ketvirtį iš antrosios pakopos pasitraukė ir sukauptą turtą atsiėmė beveik 600 tūkst. dalyvių, arba apie 40 proc. visų kaupusiųjų. Per antrąjį etapą pasitraukė beveik 120 tūkst. žmonių – tai buvo penktadalis pirmosios bangos. Trečiąjį ketvirtį pasitraukusiųjų skaičius siekė apie 60 tūkst., arba dešimtadalį pirmosios bangos.

„SEB Life and Pension Baltic SE Lietuvos“ filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad dažniau pasitraukia jaunesni žmonės, kuriems pensija atrodo dar labai tolima. Tuo metu tarp asmenų, iki pensijos turinčių 10–15 metų, pasitraukusiųjų buvo dvigubai mažiau, nes kaupimo svarba labiau suvokiama artėjant pensiniam amžiui.

Ministrės Ingos Ruginienės tebesitęsiantis pasitraukiančiųjų srautas nestebina.

Seimo komiteto pirmininkas A. Sysas teigė, kad sistemos tęsimas ateityje didintų pensininkų atskirtį. Jo teigimu, dabar remiama 300 tūkst. žmonių, o ateityje pensininkų bus 700 tūkst., todėl kyla klausimas, ką daryti su tais, iš kurių paimami pinigai ir atiduodami galintiems sukaupti didesnę pensiją.

Trečiojo etapo dalyviai turėtų atsiimti daugiau

Pensijų fondų valdytojai skaičiuoja, kad dabar pasitraukiantieji atsiima maždaug šeštadaliu daugiau, nei būtų gavę prieš pusmetį, per pirmąjį etapą.

Pensijų fondų asociacijos narys Paulius Kabelis nurodė, kad grąža siekia apie 15 proc. Nors viešojoje erdvėje netrūksta nerimą keliančių temų apie Hormūzą, konfliktus, naftos kainas ir palūkanas, akcijų rinkos, pasak jo, smarkiai kyla.

Šiemet į antrąją pakopą ateina ir naujų dalyvių, o dalis anksčiau pasitraukusiųjų, atsiėmę santaupas, pradeda kaupti iš naujo. Vis dėlto tokių žmonių skaičius sudaro tik 2 proc. visų dalyvių, buvusių sistemoje iki reformos.

I. Pigagienė sakė, kad į antrąją pakopą grįžo arba joje pradėjo kaupti 33 tūkst. žmonių.

Bendrovės planuoja jau kitą savaitę išmokėti trečiąjį ketvirtį iš antrosios pakopos pasitraukusiems gyventojams priklausančias lėšas. Bendra išmokų suma gali siekti apie 300 mln. eurų.

P. Kabelis aiškino, kad šiuo metu su „Sodra“ techniškai keičiama informacija ir fiksuojama pasitraukusiųjų valia. Kitą savaitę numatoma nustatyti vieneto kainą, pinigus konvertuoti ir išmokėti.

Fondų valdytojai pastebi, kad maždaug pusę iš antrosios pakopos atsiimtų lėšų žmonės išleidžia arba išsigrynina, o likusi dalis lieka einamosiose sąskaitose. Vartotojų išlaidas stebintys specialistai pažymi, kad lietuviai sąskaitose jau laiko daugiau nei 30 mlrd. eurų, nes jaučia nesaugumą.

„NielsenIQ“ atstovė Edita Asakavičienė aiškino, kad pinigų laikymas banko sąskaitoje gali būti susijęs su saugumo poreikiu – žmonėms svarbu matyti turimas lėšas ir žinoti, kad prireikus jos bus pasiekiamos iš karto.

Kaip ir po ankstesnių dviejų pinigų atsiėmimo etapų, prekybininkai tikisi didesnio pirkėjų srauto antrąjį spalio savaitgalį.