Rusijos oligarchams – „savanoriška“ sąskaita: Putino karui numatomi dar neregėti milijardai

Turtingiausi Rusijos verslo atstovai 2026 metais į Rusijos Federacijos biudžetą „savanoriškai“ pervedė 471 mlrd. rublių, arba maždaug 5,00 mlrd. eurų. Kaip rodo biudžeto dokumentai, kuriais remiasi „Reuters“, ši suma viršija 1 proc. visų valstybės išlaidų. Tuo metu Kremlius planuoja rekordines karo finansavimo apimtis ir ruošiasi ilgai trunkančiam konfliktui.

Šie pervedimai oficialiai vadinami savanoriškais. Kovo mėnesį uždarame susitikime su Vladimiru Putinu verslininkai susitarė padėti valstybei, kuriai didėja karo išlaidos. Daugeliui tame susitikime dalyvavusių asmenų yra pritaikytos Vakarų sankcijos.

Šiemet Rusijos biudžeto deficitas prognozuojamas 7,3 trln. rublių, arba apie 77,5 mlrd. eurų. Karui ir saugumo reikmėms Maskva ketina skirti maždaug 38 proc. visų biudžeto išlaidų.

Valdžia taip pat tikisi surinkti dar 385 mlrd. rublių, arba apie 4,09 mlrd. eurų, parduodama konfiskuotą turtą. Be to, Rusijoje rengiami nauji mokesčių didinimai, numatyti 2027 metais.

Karui skiriamos sumos kyla iki rekordų

Vladimiro Putino karas Ukrainoje, pradėtas kaip esą pergalinga trijų dienų operacija ir jau trunkantis ilgiau nei Didysis Tėvynės karas, gali tapti vienu brangiausių XXI amžiaus konfliktų. Rusijoje jis ir toliau vadinamas „specialiąja karine operacija“.

2027 metų biudžete kariuomenei bei ginklų įsigijimui numatyta 35 proc. visų išlaidų. Tai daugiau, nei Sovietų Sąjunga skirdavo paskutiniais metais iki savo žlugimo. Metinės išlaidos turėtų pasiekti 17,147 trln. rublių, arba apie 182,1 mlrd. eurų – trečdaliu daugiau nei 2026 metų biudžete. Tai būtų naujas rekordas nuo invazijos pradžios, kuri Rusijai jau atnešė daugiau netekčių nei visi karai kartu nuo Antrojo pasaulinio karo.

Vokietijos Tarptautinių saugumo reikalų instituto analitiko Janiso Kluge skaičiavimais, per pirmuosius penkerius karo metus Kremlius kariuomenei ir ginklų pirkimui jau skyrė 58,3 trln. rublių, arba apie 619,1 mlrd. eurų.

Pirmaisiais karo metais tam buvo išleista 6,818 trln. rublių, arba apie 72,4 mlrd. eurų, antraisiais – 9,835 trln. rublių, arba apie 104,4 mlrd. eurų. 2024 metais faktinės išlaidos pakilo dar 1,5 karto ir sudarė 14,336 trln. rublių, arba apie 152,2 mlrd. eurų, o 2025 metais siekė 16,687 trln. rublių, arba apie 177,2 mlrd. eurų. Vien per pirmąją 2026 metų pusę karui iš biudžeto jau panaudota 10,687 trln. rublių, arba apie 113,5 mlrd. eurų.

Pagal biudžeto projektą, 2028 metais bendra sukauptų karinių išlaidų suma turėtų pasiekti 75,5 trln. rublių, arba apie 801,8 mlrd. eurų. Tai viršytų Rusijos centrinio banko aukso ir užsienio valiutos atsargas, vertinamas maždaug 659,6 mlrd. eurų. 2029 metais ši suma gali išaugti iki 92,1 trln. rublių – apie 978,0 mlrd. eurų arba 1,1 trln. JAV dolerių, skaičiuojant pagal dabartinį oficialų Centrinio banko kursą.

Trejų metų biudžete gynybai numatyta iš viso 50 trln. rublių, arba apie 531,0 mlrd. eurų. Tai 10 trln. rublių daugiau nei analogiškame įstatyme, priimtame praėjusiais metais. Vienos tyrimų grupės „Re: Russia“ vadovas Kirilas Rogovas „Bloomberg“ teigė, kad Putinas didina statymus, o biudžetas rodo Rusijos ketinimą ir toliau investuoti į karą. Anot jo, Europai teks spręsti, ar ji pasirengusi išlaikyti tokį pat paramos Ukrainai mastą.

Civilinėms reikmėms – mažiau lėšų

Didėjant karo finansavimui, mažinamos pagrindinės civilinės išlaidų eilutės. Ekonomikos rėmimui 2027 metų biudžete skiriama 148 mlrd. rublių, arba apie 1,57 mlrd. eurų, mažiau – 4,62 trln. rublių, arba apie 49,06 mlrd. eurų.

Komunalinio ūkio sistemai numatyta 167 mlrd. rublių, arba apie 1,77 mlrd. eurų, mažiau – 1,829 trln. rublių, arba apie 19,42 mlrd. eurų. Sveikatos apsaugos finansavimas mažinamas 59 mlrd. rublių, arba apie 626,5 mln. eurų, iki 1,818 trln. rublių, arba apie 19,31 mlrd. eurų. Socialinei paramai piliečiams skiriama 453 mlrd. rublių, arba apie 4,81 mlrd. eurų, mažiau – 6,65 trln. rublių, arba apie 70,62 mlrd. eurų.

Ekonomistas Igoris Lipsicas teigia, kad valstybė ir jos žmonės dabar iš esmės orientuojami tik į karą, o kiti tikslai nustumiami į šalį.

J. Kluge vertinimu, nemaža dalis papildomų išlaidų gali būti panaudota ginklų gamybai. Beveik penkerius metus trunkantis karas taip išsekino šaudmenų atsargas, kad didžiąją jų dalį reikės atkurti iš naujo.

Analitikas „Bloomberg“ taip pat pažymėjo, kad vien biudžeto augimas savaime nereiškia, jog Maskva rengiasi tiesioginiam karui su NATO, nors tokios galimybės atmesti negalima. Jo aiškinimu, staigų išlaidų šuolį pirmiausia lėmė pakitęs konflikto pobūdis: Ukraina faktiškai atvėrė naują frontą, smogdama giliai Rusijos teritorijoje ir versdama Maskvą daugiau investuoti į savo gynybą.

„Eurasia Group“ direktorius Europos klausimams Aleksandras Koliandras primena, kad Putinas, svajojęs atkurti Tarybų imperiją, pasuko TSRS keliu – gynybai skiriama tiek, kiek prašo generolai ir gynybos pramonė. Sovietinėje ekonomikoje tai vyko gyventojų gyvenimo lygio blogėjimo sąskaita, vėliau mažinant investicijas į infrastruktūrą, mokslo ir technologijų plėtrą bei sritis, kurios galėjo mažinti technologinį atsilikimą nuo Vakarų.

A. Koliandro vertinimu, Rusijai tai reiškia lėtą, tačiau neišvengiamą ekonomikos nykimą: gyvenimo kokybė palaipsniui prastėja, infrastruktūra sensta ir byra, o kasdienė žmonių padėtis vis blogėja.