Šildymo sąskaitos gali smarkiai išaugti: kas iš tiesų padės sutaupyti iki 15 proc.

Brangstant kurui ir nebetaikant PVM lengvatos, šildymo paslaugos neišvengiamai kainuos daugiau. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad gyventojų galutines sąskaitas lems ne vien energijos kainos – svarbūs bus pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų valdymas ir kasdieniai įpročiai.

„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, vertindama artėjantį šildymo sezoną, išskyrė tarptautinės padėties ir praėjusios žiemos poveikį energijos rinkai.

Ekonomistė Eltai nurodė, kad dėl tebesitęsiančio Persijos įlankos konflikto sukeltos energetikos krizės įtampa energijos išteklių rinkose itin sustiprėjo. Dujos Europoje kainuoja 2,25 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors Lietuvos šildymo sektoriuje svarbus biokuras, jo rinką šiemet taip pat išbalansavo šalta ir ilga žiema.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skaičiai tai patvirtina: rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 27,5 proc. aukštesnė nei prieš metus. Vien rugpjūtį biokuro kaina padidėjo 5,4 proc.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, dėl išliekančio neapibrėžtumo dar negalima tiksliai įvardyti, kokio dydžio bus galutinis kainų augimas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra pateikusi tris galimus scenarijus, pagal kuriuos šildymo kaina, palyginti su praėjusiais metais, galėtų didėti nuo 13,5 iki 25 proc.

Gyventojų finansinė padėtis kol kas išlieka atspari

Nepaisant augančių kainų, ekonomistė teigė, kad Lietuvos namų ūkiai šiuo metu rodo išskirtinį atsparumą. Tam įtakos turi santykinai nedidelis įsiskolinimas, rekordinės indėlių atsargos, kurios padidėjo ir dėl antrosios pensijų pakopos reformos, bei auganti perkamoji galia.

Antrąjį ketvirtį vidutinis nominalus darbo užmokestis buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Viešajame sektoriuje atlyginimai kilo sparčiau nei bendras vidurkis, o mėnesinė minimali alga nuo metų pradžios padidinta 11,1 proc. Dar sparčiau augo pensijos.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių išlaidų struktūra yra kitokia, todėl jos išlieka jautresnės šildymo kainų pokyčiams.

Svarbi ne tik šilumos kaina, bet ir jos suvartojimas

Ieškant būdų mažinti išlaidas, ekonomistė siūlo atkreipti dėmesį į išmaniąsias technologijas. Apčiuopiamą rezultatą gali padėti pasiekti termostatai, temperatūros davikliai, radiatorių reguliavimas, automatinis temperatūros mažinimas naktimis ar tuomet, kai namuose nėra žmonių, taip pat zoninis šildymas.

Pastatų priežiūros bendrovės „Mano BŪSTAS“ produkto vadovas Robertas Jasmontas pabrėžė, kad sąskaitos dydį sudaro ne vien vartotojams sąskaitoje matoma šilumos kaina. Ne mažiau reikšminga, kiek šilumos suvartoja pats pastatas. Nors gyventojai negali reguliuoti šilumos kainos, jie gali siekti, kad namas energijos nešvaistytų.

R. Jasmontas nurodė, kad specialistams prognozuojant 20–30 proc. brangesnį šildymą, modernizuoti ir tiksliai reguliuojami šilumos punktai vidutiniškai leidžia sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Prie mažesnio vartojimo gali prisidėti tiek namo modernizavimas, tiek nuotolinis šilumos valdymas.

Praėjusį šildymo sezoną Naujakurių g. 84 name Kaune šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc., o sutaupyta 5 817 eurų. Šviesos g. 6 Vilniuje vartojimas krito 30,15 proc. ir leido sutaupyti 1 774 eurus. Pramonės pr. 85 Kaune šilumos sunaudota 29,2 proc. mažiau, sutaupant 7 666 eurus.

Išmanios sistemos nepakeičia renovacijos

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad technologiniai sprendimai negali atstoti visapusiško pastato atnaujinimo. Jei pastato sienos praleidžia šilumą, nuostoliai išliks dideli, o energetikos sukrėtimų metu namų ūkių išlaidos vis tiek reikšmingai svyruos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas taip pat atkreipė dėmesį į didelį skirtumą tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių namų. Jo teigimu, kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą galima mokėti iki 2,5 karto mažiau nei senos statybos nerenovuotame name.

„VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius pažymėjo, kad energijos taupymas priklauso nuo visumos sprendimų. Skydinės renovacijos metu siekiama ne tik apšiltinti sienas, bet ir mažinti šilumos nuostolius bei užtikrinti konstrukcijų sandarumą. Todėl reikšmingos yra tinkamai užsandarintos skydų jungtys, langai ir kiti pastato elementai.

ELTA primena, kad LEA sausį skelbė: nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita renovuotuose daugiabučiuose vidutiniškai išaugo apie 5 eurus, o nerenovuotuose – maždaug 10 eurų.

LEA duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudarė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji siekė 6,33 cento už kilovatvalandę (kWh).