Daškės žūtis sukrėtė Lietuvą: paskutinės valandos baigėsi snaiperio šūviu

2001 metų lapkričio 24 dieną, šeštadienį, nužudytas 33 metų Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovas ir Daškinių lyderis Remigijus Daškevičius. Šis nusikaltimas Lietuvoje sukėlė išskirtinį atgarsį – kaip rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas ir knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis, panašaus rezonanso nebuvo sukėlusi kone nė viena kita žmogžudystė nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

Paskutinė diena prasidėjo pirtyje

Turimais duomenimis, paskutinės gyvenimo dienos vidurdienį R. Daškevičius su keliais bičiuliais ir merginomis išvyko į netoli Grigiškių, Stirniuose, veikusį prabangų viešbutį su pirtimi.

Jo aplinkos žmonių versijos dėl šio apsilankymo išsiskyrė. Vieni teigė, kad Daškė tiesiog ketino pasikaitinti pirtyje. Kiti tvirtino, jog ten buvo numatytas reikšmingas susitikimas su įtakingais verslininkais ir teisėsaugininkais. Esą turėjo būti aptariamas neseniai sulaikytas kelių milijonų vertės kontrabandinių cigarečių krovinys.

Dar iki šios nesėkmės R. Daškevičius ir Rolandas Dromantas-Ilgas buvo nusprendę galutinai nutraukti bendradarbiavimą. Dalies Daškės bičiulių teigimu, Ilgas tapo godus ir buvo sunku su juo susitarti dėl pelno iš cigarečių kontrabandos dalybų. Kiti pasakojo, kad Ilgas laikėsi sveikesnio gyvenimo būdo ir supyko ant Daškės, kuris, jų tvirtinimu, vis dažniau svaigindavosi po kelias paras.

Iki pat R. Daškevičiaus mirties nei jis, nei kiti su situacija susiję asmenys negalėjo paaiškinti, dėl ko buvo sulaikytas cigarečių krovinys ir kam teks grąžinti į jį sudėtus pinigus.

Ar nesutarimais pasinaudojo kriminalinio pasaulio veteranai?

Surinkta informacija rodė, kad į Lietuvos ir Vokietijos pareigūnų sulaikytą didelį 5 milijonų cigarečių krovinį buvo investavęs bendras R. Daškevičiaus ir R. Dromanto-Ilgo pažįstamas Valdas Jakutis, kiti tuo metu žinomi verslininkai bei pareigūnai.

Teigta, kad greitai praturtėjęs buvęs Daškės partneris Ilgas nenorėjo prisiimti nuostolių kartu su senais pažįstamais. Per vieną susitikimą jis esą pareiškė negavęs jokių pinigų ir pasiūlė visiems pasitraukti iš jo gyvenimo. Tai supykdė į nepavykusį reikalą savo lėšas investavusius R. Daškevičių, jam lojalius Daškinių veikėjus, V. Jakutį bei pastarojo verslo partnerius.

Vis dėlto dalis R. Daškevičiaus gyvenimą gerai pažinojusių kauniečių abejojo, ar jo nužudymą galima sieti vien su konfliktu su R. Dromantu. Buvęs artimas Daškinių vadeivos bičiulis „Akistatai“ teigė, kad šie nesutarimai Kaune buvo plačiai žinomi, todėl jais galėjo pasinaudoti senieji kriminalinio pasaulio autoritetai. Jis priminė, kad prieš mirtį Remyga buvo laikomas pirmuoju žmogumi Lietuvoje, o maždaug mėnesį iki jo žūties iš įkalinimo įstaigos grįžo Henrikas Daktaras, ilgėjęsis ankstesnės tvarkos Kaune ir savo klestėjimo metais privengęs Daškės.

Vienas buvęs įtakingas Daktarų aplinkos veikėjas, tuo metu liudijęs Kriminalinės policijos biuro darbuotojams prieš H. Daktarą, žurnalistui taip pat sakė, kad Daktarų grupuotė Daškę siekė nužudyti jau seniai. Anot jo, apie 1997 metus jis ir dar vienas asmuo, tuo metu taip pat davęs parodymus teisėsaugai, buvo gavę nurodymą nužudyti Daškę.

Restoranas, kuriame jis lankėsi daugelį metų

Artimiausių LBF vadovo bičiulių prisiminimais, po pirties Stirniuose įsilinksminusi kompanija lemtingą lapkričio šeštadienio pavakarę patraukė į Vilnių. Apie 20 valandą prie Vilniaus ir Trakų gatvių sankirtos esančio prabangaus italų restorano „St. Valentino“ sustojo šarvuotas Daškės BMW su visiškai užtamsintais langais.

Iš paskos atvyko ir mažiau pastebimas automobilis, kuriame buvo ginkluota apsauga. Iš BMW išlipęs Daškė vilkėjo tamsią palaidinę ir tos pačios spalvos kostiumines kelnes, segėjo brangų laikrodį, o jo kaklą puošė masyvi auksinė grandinė. Jo išvaizda ir ryžtinga laikysena leido suprasti, kad į restoraną atvyko klestintis žmogus.

Tą vakarą kartu su juo į „St. Valentino“ atvyko Redas Ivanauskas-Lūpdažis, Giedrius Polita ir dvi merginos. Restorano darbuotojai Daškę puikiai pažinojo: beveik visus svarbesnius susitikimus su draugais, verslo partneriais ar bokso pasaulio atstovais jis pastaruosius penkerius metus rengdavo būtent čia.

Paprastai šarvuotas BMW būdavo paliekamas prie pat restorano įėjimo. Vienas apsaugininkas neretai likdavo automobilyje, kiti įsitaisydavo picerijoje arba budėdavo lauke. Paskutinį vakarą R. Daškevičių lydėjo trys apsaugininkai.

Vienas šūvis prie restorano

Kompanija restorane vakarą leido linksmai, kalbėjosi įprastomis temomis. Maždaug 23 valandos 8 minutės R. Daškevičius su palyda išėjo į lauką. Vėliau „Akistatos“ šaltiniui jo draugai pasakojo, kad apmokėję sąskaitą jie iš restorano išėjo ramiai, vienas šalia kito.

Iki šarvuoto BMW buvo likę vos keli metrai, kai nuaidėjo šūvis.

Asmens sargybiniai nesugebėjo apsaugoti LBF vadovo nuo profesionalaus snaiperio. Vienintelė mirtina kulka perskrodė Daškės kūną ir įstrigo restorano kasos aparate. Vėliau pareigūnai šį aparatą išsivežė kaip daiktinį įrodymą. R. Daškevičius sukniubo prie restorano įėjimo.

Jo aplinkoje buvę žmonės nesuprato, iš kur buvo šauta. Buvęs Daškės verslo partneris svarstė, kad kai kurie prie Remygos buvę vyrai manė, jog žudikas galėjo šauti net iš pravažiuojančio automobilio. Tačiau teisėsaugos pareigūnai į tokią Daškinių versiją žvelgė skeptiškai.

Vienas buvęs R. Daškevičiaus bendražygis, prašęs neminėti jo pavardės, atkreipė dėmesį, kad reanimobilis su medikais prie restorano pasirodė praėjus kiek daugiau nei minutei po šūvio. Anot jo, į automobilį paguldytas Remyga kurį laiką dar buvo sąmoningas, tačiau vėliau mirė. Šis neįprastai greitas medikų atvykimas kai kuriems jį pažinojusiems žmonėms kėlė minčių, kad nužudymas galėjo būti kruopščiai organizuotas įtakingų asmenų su antpečiais.

Iškart po žmogžudystės kartu su Daške buvę R. Ivanauskas, G. Polita ir abi merginos automobiliu išvažiavo į greitkelį Vilnius–Kaunas, tačiau vėliau buvo parvežti atgal į Vilnių ir apklausti.

Viena įvykį išgyvenusi kaunietė vėliau pasakojo, kad viskas nutiko taip staiga, jog ji net nespėjo sureaguoti. Merginai, ne kartą laimėjusiai pramoginių šokių varžybose, R. Daškevičiaus žūtis ir vėliau automagistralėje girdėtas juos besivejančių policijos automobilių sirenų kauksmas priminė klasikinių Holivudo filmų apie mafiją scenas. Jos teigimu, viskas vyko tarsi filme ir ji net nespėjo išsigąsti.

Snaiperis paliko ginklą ir neužrakintas duris

Tą pačią naktį teisėsaugininkai nustatė, kad profesionalus žudikas, kaip manyta, galėjo būti pasamdytas iš Rusijos. Jis buvo įsitaisęs viename Vokiečių gatvės 15-ojo namo trečiame aukšte esančių butų, priešais piceriją.

Bute, iš kurio buvo šauta į R. Daškevičių, pareigūnai rado tvarkingai padėtą medžioklinį graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu. Vėliau paaiškėjo, kad ginklas buvo pavogtas iš vienos pakaunės sodybos. Greta gulėjo atidarytas plastikinis ginklo dėklas, ant grindų mėtėsi tūtelė. Žudikas pasišalino palikęs ne tik šautuvą, bet ir neužrakintas buto duris.

Pirmosiomis tyrimo dienomis dirbę operatyvininkai teigė, kad po kriminalistų apžiūros paaiškėjo, jog laisvą gyvenimą mėgęs žudikas tame bute kurį laiką gyveno nesivaržydamas. Taip pat nustatyta, kad būstas beveik mėnesiui buvo išnuomotas pasinaudojus suklastotu asmens dokumentu, o su savininkais buvo bendrauta iš vogtų mobiliųjų telefonų.

Aukščiausios kvalifikacijos kriminalistai ir sudėtingas bylas tiriantys prokurorai iki šiol R. Daškevičiaus nužudymą vieningai apibūdina kaip profesionalų darbą.