Mirčių nuo kraujotakos ligų Lietuvoje smarkiai mažėja: tačiau šalis vis dar daugiau nei dukart lenkia ES vidurkį

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų, tačiau jos ir toliau išlieka pagrindine šalies gyventojų mirties priežastimi. Pernai dėl šių ligų mirė daugiau nei pusė visų Lietuvoje mirusių žmonių.

Higienos instituto duomenimis, per dešimt metų tokių mirčių skaičius per metus susitraukė beveik 3,9 tūkst. – nuo 23 103 iki 19 232. Vis dėlto Lietuvos mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis tebėra daugiau nei du kartus didesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

Ligų paplitimas auga, nors mirtingumas mažėja

2025 metais hipertenzinėmis ligomis sirgo 30 proc. Lietuvos gyventojų. Tarp moterų šis rodiklis sudarė 26,8 proc., tarp vyrų – 33,7 proc. Nurodoma, kad hipertenzinių ligų rodiklis buvo didesnis tarp moterų, tačiau vyrų ligotumas didėjo sparčiau.

Pernai cerebrovaskulinėmis ligomis sirgo 6,3 proc. šalies gyventojų. Per dešimtmetį šių ligų rodiklis išaugo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Išeminės širdies ligos tendencijos skyrėsi: vyrų ligotumo rodiklis padidėjo, o moterų šiek tiek sumažėjo.

Vyrai miokardo infarktu sirgo beveik dukart dažniau nei moterys. Insulto rodikliai abiejų lyčių grupėse buvo panašūs, nors per pastaruosius penkerius metus vyrų rodiklis buvo nežymiai didesnis nei moterų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pažymi, kad statistika rodo dvi skirtingas tendencijas: mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų mažėja, tačiau pačių ligų paplitimas didėja.

Pasak J. Jaselionienės, tai reiškia, kad daugiau lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių gyvena ilgiau. Tačiau vien gydymo nepakanka – svarbios išlieka prevencinės priemonės, ankstyvas ligų nustatymas ir aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į prevencines programas.