Reformos šešėlis virš pacientų: medikai perspėja apie dar ilgesnes eiles ir vėluojantį gydymą

Nors pacientai jau dabar susiduria su sunkiai suvokiamomis eilėmis pas gydytojus, medikų organizacijos ir ligoninių vadovai įspėja, kad padėtis gali dar labiau komplikuotis. Nuo kitų metų ligonių kasų rengiami paslaugų apmokėjimo pakeitimai kelia nerimą – jų vertinimu, dalies paslaugų įstaigos tiesiog nebegalėtų suteikti.

Nepaisant buvusios ir dabartinio sveikatos apsaugos ministro pažadų trumpinti eiles bei skatinti medikus grįžti į viešąjį sektorių, sveikatos sistemos atstovai abejoja, ar paslaugos pacientams iš tiesų taps lengviau prieinamos.

Šių metų gegužę gydymo įstaigoms uždrausta imti priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. Nuo kitų metų taip pat numatoma griežtinti viršsutartinių paslaugų apmokėjimą ir įšaldyti sutartis su privačiomis įstaigomis. Sistemos dalyviai perspėja, kad dėl to eilės gali dar pailgėti, pacientai laiku nesulauks pagalbos, o gydymas valstybei kainuos daugiau.

Prognozuoja didesnį spaudimą viešajam sektoriui

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė mano, kad valdžios sprendimai nėra nuoseklūs ir mažins pacientų galimybes patekti pas gydytojus tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose.

Jos teigimu, suteikus prioritetą viešajam sektoriui, paslaugų apimtys privačiame sektoriuje natūraliai mažės. Pacientai, kurie anksčiau galėdavo prisimokėti prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamų paslaugų, esą persikels į viešąsias įstaigas. A. Gerliakienės skaičiavimu, tai galėtų sudaryti apie 17 proc. paslaugų, anksčiau suteiktų privačiame sektoriuje.

Pasak jos, tokio papildomo pacientų srauto nebuvo numatyta. Tikėtasi, kad į viešąjį sektorių masiškai pereis gydytojai ir slaugytojai, tačiau to kol kas nematyti. Kartu griežtinama viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka ir numatoma apmokėti tik dalį paslaugų, todėl viešosios įstaigos, nesulaukdamos apmokėjimo, fiziškai negalėtų jų teikti.

LMS atstovė teigė nematanti nei priemonių, nei išteklių, kurie leistų įgyvendinti pažadus mažinti eiles: viena ministrė žadėjo jas sutrumpinti, o dabartinis ministras per dvejus metus siekia sumažinti jas 30 proc. Jos vertinimu, politinių populistinių sprendimų padariniai gali išryškėti dar nepasibaigus valdančiųjų kadencijai.

Gydymas gali būti nukeltas vėlesniam laikui

A. Gerliakienė tvirtino, kad ligonių kasų sprendimai viešąjį sektorių stumia į dar gilesnes finansines problemas. Naujienų portalas tv3.lt yra rašęs, kad daugiau nei pusė ligoninių jau dabar dirba nuostolingai.

Viešasis sektorius, išskyrus PSDF biudžetą, beveik neturi kitų pajamų šaltinių. Be to, 2027 metais baigsis ir finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Anot LMS valdybos narės, apie 90 proc. viešojo sektoriaus biudžeto pajamų skiriama atlyginimams, tačiau įstaigoms taip pat reikia lėšų aparatūrai, remontui ir kitiems poreikiams.

Ji perspėjo, kad pacientams dėl to gali tekti ilgiau laukti reikalingų paslaugų, o dalis jų būtų atidedamos. Jeigu nei viešasis, nei privatus sektorius negaus apmokėjimo, kai kurios paslaugos gali būti apskritai neteikiamos arba perkeliamos į kitus sutartinius metus.

Tuomet ligos, kurias buvo galima gydyti lengvesnėje stadijoje, pasiektų sudėtingesnę formą, komplikuotųsi ir kainuotų brangiau. Dėl to, A. Gerliakienės vertinimu, didėtų ir PSDF lėšų poreikis.

Keliamas klausimas, ar visi išgalės gydytis privačiai

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas palankiai vertino tai, kad labiau pabrėžiama viešojo sektoriaus svarba. Jo teigimu, būtent viešasis sektorius užtikrina infrastruktūrą ekstremalių situacijų ar infekcijų protrūkių metu ir prisiima šią naštą.

Vis dėlto jis planuojamus pakeitimus vadino gana drastiškais. Anot jo, keičiasi prioritetų grupės: iš prioritetų išnyksta dienos chirurgija ir dienos stacionaras, nors daugelį metų šios sritys buvo laikomos svarbiomis vystymosi kryptimis.

G. Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad pirmoje prioritetų vietoje numatyta hemodializė – privati paslauga, kaip ir didelė dalis dermatologijos konsultacijų. Jo vertinimu, kyla klausimas, kodėl 100 proc. apmokant šias paslaugas operuojamas chirurginis pacientas būtų laikomas mažiau svarbiu. Pasak asociacijos vadovo, prioritetai sudėlioti nenuosekliai ir galbūt nepakankamai skaidriai, o viešosios įstaigos vėl atsiduria mažiau palankioje padėtyje.

Jis sutiko, kad būtina ieškoti būdų, kaip ligoninėms išbristi iš nuostolių, tačiau nerimą jam kelia aktyvi privačių įstaigų plėtra. G. Ramanauskas kėlė klausimą, ar visi gyventojai turės galimybę už gydymą mokėti privačiai, nes rajonų žmonės dažnai tokių finansinių galimybių neturi. Jo teigimu, būtina aiškiai apibrėžti balansą tarp viešai ir privačiai teikiamų paslaugų.

Ribojamos paslaugos, nors poreikis auga

Situacija, anot G. Ramanausko, šiuo metu yra paradoksali. Gydytojai galėtų suteikti daugiau valstybės finansuojamų paslaugų, tačiau tai riboja kvotos. Kita vertus, ligonių kasos teigia, kad kai kurių operacijų atliekama daugiau, nei galėtų reikėti pagal klinikines indikacijas.

Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas pabrėžė, kad neapmokant virškvotinių paslaugų atsirastų problemų: gydymo įstaigoms tektų stabdyti dalį veiklų, o pacientai nebegautų reikiamų paslaugų.

Vertindamas Valstybinės ligonių kasos (VLK) pastabas dėl galimai per didelio kai kurių operacijų skaičiaus, jis abejojo, ar pacientai savo noru ir su entuziazmu renkasi operacinį stalą. Jo teigimu, visuomenė sensta, žmonės nori išlikti sveiki, todėl paslaugų poreikis didėja.

Kaip pavyzdį jis pateikė venų operacijas: 1–2 stadijose tai gali būti laikoma estetine problema, tačiau vėlesnėse stadijose liga jau reikalauja chirurginio gydymo. Anot G. Ramanausko, negydant ankstesnių stadijų pacientai pasiekia vėlesnes, sunkesnes ligos formas, o tuomet procedūra gali tapti neprieinama neturint lėšų.

Jis taip pat nepritarė teiginiams, kad atliekama per daug tulžies šalinimo operacijų ar artroskopijų. Asociacijos prezidentas pripažino, kad kai kur indikacijos galėtų būti aiškesnės, tačiau taupyti pacientų sąskaita, jo vertinimu, negalima. Laiku neišgydytas pacientas patiria darbingumo praradimą ir sukelia nuostolių tiek „Sodrai“, tiek medicinos biudžetui, o laiku suteiktas gydymas duoda naudos.

Privatus sektorius pasigenda įsipareigojimų vykdymo

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė, vertindama planuojamus sprendimus, priminė, kad 2025 m. lapkričio 19 d. LVK ir Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė susitarimą dėl sveikatos sistemos stiprinimo.

Pagal šį susitarimą privatus sektorius sutiko su viešojo sektoriaus prioritetizavimu, tačiau kartu buvo numatyta, kad privačios gydymo įstaigos išlieka nacionalinės sveikatos sistemos dalimi ir turi galėti padėti mažinti eiles ten, kur viešasis sektorius nepajėgia patenkinti pacientų poreikio.

Susitarime taip pat buvo kalbama apie papildomo savanoriško sveikatos draudimo plėtrą, numatant iki vienos MMA dydžio neapmokestinimą GPM. I. Rizgelė teigė, kad tai buvo svarbi kompromiso, kuriam pritarė privačios įstaigos, sąlyga.

Jos vertinimu, šiuo metu įgyvendinami pirmiausia viešajam sektoriui palankūs susitarimo punktai, įskaitant privataus sektoriaus finansavimo ribojimą. Tuo metu sprendimai, kurie turėjo kompensuoti šiuos ribojimus ir išsaugoti pacientų pasirinkimo galimybes, juda daug lėčiau.

LVK vadovė pabrėžė, kad pagrindinė rizika tenka ne privačioms klinikoms, o pacientams. VLK nurodo, kad sutartyse numatytos paslaugos ir toliau bus apmokamos 100 proc., tačiau, jos teigimu, lieka neatsakytas klausimas, kas nutiks išnaudojus sutartines apimtis, nors pacientų poreikis išliks.

Pasak I. Rizgelės, siūlomame projekte prioritetinių viršsutartinių paslaugų, už kurias galėtų būti mokama privačioms įstaigoms, sąrašas yra itin mažas. Todėl teiginį, kad pacientams iš esmės niekas nesikeis, ji vertino kaip pernelyg optimistinį: jei privatus sektorius ten, kur paslaugų labiausiai reikia, jų suteiks mažiau, pacientų eilės neabejotinai ilgės.

Ji atkreipė dėmesį, kad kai kurių paslaugų, įskaitant dienos chirurgiją, poreikis sparčiai auga. Todėl, jos manymu, nelogiška didėjantį pacientų poreikį bandyti patenkinti mažinant vienos sistemos dalies – privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų – galimybes teikti paslaugas.

Kartu I. Rizgelė nurodė, kad dėl priemokų panaikinimo dar trūksta apibendrintų duomenų esminėms išvadoms. Reguliavimas įsigaliojo neseniai, o LVK vienijamos įstaigos kol kas nepastebi itin reikšmingų paslaugų apimčių pokyčių.

Kaip nuo 2027 m. būtų keičiama apmokėjimo tvarka?

Valstybinė ligonių kasa anksčiau ramino, kad nuo 2027 m. numatomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų teisės gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose.

Kaip ir iki šiol, visos sutartyse su ligonių kasa numatytos paslaugos būtų apmokamos 100 proc. Pakeitimai paliestų tik viršsutartinių paslaugų apmokėjimą, o šios tvarkos projektas šiuo metu pateiktas visuomenei derinti.

Galiojančias sutartis su ligonių kasa turinčios privačios gydymo įstaigos ir toliau galėtų teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF lėšomis apdraustiems pacientams. Sutarčių apimtys sudarytų 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.

Naujuoju modeliu privačioms įstaigoms vietoje dabar galiojančių penkių viršsutartinių paslaugų grupių būtų nustatytos trys. Svarbiausių paslaugų grupėje būtų oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, tam tikros stacionarinės bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė.

Svarbiausios viršsutartinės paslaugos ir toliau galėtų būti apmokamos iki 100 proc. Dienos stacionaro paslaugoms, suteiktoms virš sutarties, būtų apmokama iki 70 proc. jų kainos. Papildomai apmokamų paslaugų apimtis būtų skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos.

Viešosioms įstaigoms viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkoje būtų numatyta apmokėti daugiau paslaugų, tačiau daliai jų taip pat būtų taikoma 70 proc. kainos riba ir 10 proc. sutarčių apimčių viršijimo ribojimas.