Senoviniai vardai vėl užkariauja tėvus: šie 8 pasirinkimai grįžta į madą

Vardų tendencijos dažnai kartojasi: tai, kas prieš kelias dešimtis metų buvo siejama su senelių karta, dabar vėl patraukia jaunų tėvų dėmesį. Skirtingose šalyse populiarėja trumpi, klasikiniai ir vintažiniai vardai – nuo Lietuvoje gerai žinomo Artūro iki rečiau girdimų Umos ar Mabelės.
Latvijos portalas „Jauns.lv“, remdamasis „Times of India“, pateikė aštuonis senesnius vardus, kurie vėl tampa patrauklūs tėvams. Tarp jų yra ir mūsų regione įprastų, ir lietuviams gana egzotiškai skambančių vardų.
Artūras ir Florencija
Artūras yra vienas tų vardų, kurie iš vartosenos taip ir nebuvo visai dingę. Jis siejamas su legendiniu karaliumi Artūru, todėl ilgą laiką kultūroje turėjo kilnumo, stiprybės bei riteriškumo prasmę.
„Jauns.lv“ nurodo, kad Artūras vis dažniau patenka į populiariausių naujagimių vardų sąrašus. Vardas skamba klasikiniu, tačiau nėra pernelyg senamadiškas. Lietuvoje jis itin paplitęs: šaltinio duomenimis, šiuo vardu vadinasi 13 288 žmonės.
Florencija mūsų regione sutinkama gerokai rečiau. Ją renkasi tėvai, norintys mergaitėms elegantiško, bet išskirtinio vardo. Šis vardas siejamas su Viktorijos epochos vardų tradicija ir pasižymi ryškiu senoviniu skambesiu.
Šaltinyje Florencija siejama su klestėjimu bei gerove. Jos populiarumą gali skatinti ir tai, kad anksčiau senamadiškais laikyti vardai dabar vertinami būtent dėl išskirtinumo.
Nuo Felikso iki Umos
Feliksas yra lotyniškos kilmės vardas, kilęs iš žodžio felix, reiškiančio „laimingas“ arba „sėkmingas“. Praėjusio amžiaus pradžioje jis buvo daug dažnesnis, vėliau jo populiarumas sumažėjo, tačiau dabar vardas vėl atrandamas.
Šiuolaikiniams tėvams Feliksas gali atrodyti patrauklus ir dėl savo formos: nors vardas senas bei klasikinis, jis trumpas ir lengvai tariamas įvairiomis kalbomis.
Uma – vienas egzotiškiausiai skambančių vardų šiame sąraše. Tai klasikinis indiškas vardas, turintis gilias sanskrito šaknis ir tradiciškai siejamas su hinduizmo deive Parvate.
Šio vardo privalumu laikomas paprastumas. Uma turi tik tris raides, ją nesudėtinga ištarti daugelyje kalbų, o rašyba nėra paini.
Klasika, skambanti šiuolaikiškai
Beatrisė – dar vienas šimtmečius skaičiuojantis klasikinis vardas. Jo kilmė siejama su lotynų kalba, o reikšmė – su laime ir sėkme. Tai vardas, galintis atrodyti ir senoviškas, ir gana šiuolaikiškas.
„Jauns.lv“ Beatrisę apibūdina kaip vardą, kuris natūraliai tiktų tiek senam šeimos albumui, tiek dabartiniam gimimo liudijimui.
Klara taip pat yra senas vardas, niekada visiškai nepraradęs vartojimo. Jo šaknys glūdi lotynų kalboje, o vardas siejamas su reikšmėmis „šviesi“ ir „skaidri“.
Šiandien Klarą vėl renkasi tėvai, ieškantys vaikams laikui nepavaldžių vardų. Trumpas ir aiškus skambesys leidžia šiam vardui lengvai derėti prie šiuolaikinių pasirinkimų.
Mabelė yra vienas neįprasčiausių vardų aštuonetuke. Jis kildinamas iš žodžio, reiškiančio „mylima“ arba „verta meilės“, todėl vardui priskiriamas šiltas ir pozityvus skambesys.
Nors Mabelė yra senas vardas, trumpa bei švelni jo forma ir šiandien gali skambėti gana šiuolaikiškai.
Sąrašą užbaigia Hugo – trumpas senas germanų kilmės vardas, siejamas su protu ir intelektu. Europoje jis vartojamas jau daugybę kartų.
Hugo išsiskiria savybe, kuri šiuo metu ypač vertinama: vardas trumpas, lengvai tariamas ir atpažįstamas įvairiose šalyse.




