Cholesterolis gali tyliai siaurinti kraujagysles: kokie LDL rodikliai jau kelia grėsmę

Apie padidėjusį cholesterolio kiekį kalbama vis dažniau, mat jis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto bei insulto rizika. Vis dėlto vien cholesterolio skaičius tyrimų atsakyme ne visada parodo visą situaciją.

Naujienų portalas tv3.lt apie padidėjusį cholesterolį ir galimus būdus sau padėti kalbėjosi su „Camelia“ vaistininke Indre Šulskyte.

Cholesterolis būtinas organizmui, tačiau svarbus jo kiekis

Vaistininkė pabrėžė, kad cholesterolis, nors dažnai vertinamas neigiamai, pats savaime organizmui yra reikalingas. Jis svarbus ląstelių veiklai, hormonų gamybai, vitamino D pasisavinimui ir kitoms organizmo funkcijoms.

Rizika atsiranda tuomet, kai kraujyje padaugėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, arba LDL, kuris dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Ilgainiui jis gali kauptis ant kraujagyslių sienelių. Dėl to kraujagyslės siaurėja, praranda elastingumą ir kraujui tampa sunkiau jomis tekėti.

I. Šulskytės teigimu, susiaurėjus kraujagyslėms didėja rimtų širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, tikimybė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad nereikėtų sunerimti vien dėl paryškinto rodiklio laboratorinių tyrimų atsakyme. Cholesterolio lygis turi būti vertinamas kartu su žmogaus amžiumi, kraujospūdžiu, rūkymu, cukriniu diabetu, inkstų ligomis, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis bei kitais rizikos veiksniais.

Tas pats LDL skaičius vienam asmeniui gali būti priimtinas, o kitam – jau per didelis.

Kokie LDL skaičiai laikomi siektinais?

Vaistininkė rėmėsi naujausiomis 2025 m. Europos kardiologų draugijos ir Europos aterosklerozės draugijos rekomendacijomis. Jose nurodoma, kad siektinas LDL cholesterolio kiekis priklauso nuo žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

• Esant mažai rizikai, LDL turėtų būti mažesnis nei 3,0 mmol/l.
• Turint vidutinę riziką, rekomenduojama siekti mažesnio nei 2,6 mmol/l rodiklio.
• Didelės rizikos žmonėms siektinas LDL kiekis yra mažesnis nei 1,8 mmol/l.
• Labai didelės rizikos asmenims jis turėtų būti mažesnis nei 1,4 mmol/l.

Gavus tyrimų rezultatus, gydytojas turėtų įvertinti ne tik atskirą LDL rodiklį, bet ir visą lipidogramą bei bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nejaučiamas

Anot I. Šulskytės, ši būklė paprastai nesukelia specifinių simptomų, todėl žmogus ilgą laiką gali jaustis gerai. Vėliau apie problemą gali perspėti jau dėl padidėjusio cholesterolio išsivysčiusios ligos.

Dėl šios priežasties cholesterolio kiekis nustatomas ne pagal savijautą, o atliekant kraujo tyrimą. Vaistininkė pabrėžė, kad nereikėtų laukti, kol organizmas pradės siųsti signalus, nes pirmuoju aiškiu ilgalaikės aterosklerozės požymiu kartais tampa krūtinės angina, infarktas arba insultas.

Profilaktiškai tikrintis ypač svarbu žmonėms, turintiems kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.