Kugelis ir bulviniai blynai gali nepavykti dėl vienos klaidos: kuri bulvių veislė tam tinka geriausiai

Bulvių pasirinkimas gali nulemti, ar patiekalas pavyks: skirtingos jų veislės nevienodai verda, byra, išlaiko formą ar tampa tinkamos skrudinimui. Todėl ne visuomet dėl nesėkmės kaltas receptas – svarbu jau parduotuvėje pasirinkti konkrečiam patiekalui pritaikytas bulves.

Prekybos tinklas „Iki“ parengė gidą apie skirtingas bulvių rūšis – įprastas, raudonąsias ir saldžiąsias – bei jų panaudojimą virtuvėje.

„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigia, kad bulvės sudaro didžiausią lietuviškų daržovių pardavimų dalį, o šiemet jų paklausa dar augo. Rugsėjį prekybos tinklas jų pardavė 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak jos, žinant bulvių savybes ir tinkamiausią paskirtį, jas paprasčiau panaudoti, o patiekalo rezultatas labiau atitiks lūkesčius.

„Laura“ ir „Vineta“: kuo skiriasi šios populiarios bulvės

Įvairių veislių bulvės gali atrodyti panašios, tačiau po terminio apdorojimo skiriasi jų skonis, tekstūra ir gebėjimas išlaikyti formą. Vienos išlieka tvirtesnės verdant, kitos labiau tinka tarkuotų bulvių valgiams, o universalios veislės praverčia ruošiant įvairius patiekalus.

„Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė bei prekybos tinklo kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė pristato dažniausiai sutinkamų veislių ypatybes.

„Laura“ bulves galima atpažinti iš raudonos odelės ir sodriai geltono minkštimo. Jos yra miltingos, turi daugiau krakmolo, todėl, J. Sabaitienės teigimu, ypač tinka kugeliui ir bulviniams blynams.

Kugelio masei papildomo skonio gali suteikti kepti svogūnai, dalį jų galima pakeisti porais, kurie patiekalui prideda švelnaus saldumo. Bulvinius blynus siūloma valgyti ne vien su grietine: jiems tinka ir grietinės su krienais padažas arba obuolių tyrė, padedanti subalansuoti riebumą.

Šios veislės bulves taip pat galima trinti, kepti ir skrudinti, o ryškiai geltonas minkštimas patiekalams suteikia patrauklesnę spalvą.

„Vineta“ veislės bulvės turi geltoną odelę ir šviesiai geltoną minkštimą. Jose krakmolo kiekis yra vidutinis, o tekstūra – gana miltinga. Jos tinka kepti, skrudinti, ruošti salotas, traškučius, sriubas, daržovių troškinius bei bulvių košę. Dėl plataus panaudojimo tai patogus pasirinkimas tuomet, kai dar neapsispręsta, ką gaminti.

J. Tamoševičienė siūlo iš jų pasigaminti šiltas vokiško stiliaus bulvių salotas. Dar šiltas virtas bulves reikia supjaustyti griežinėliais ir sumaišyti su garstyčių, obuolių acto, aliejaus bei smulkintų svogūnų padažu. Kadangi šiltos bulvės geriau sugeria skonį, prieš patiekiant salotoms verta kelias minutes pastovėti. Pabaigoje jas galima papildyti šviežiais krapais ar laiškiniais česnakais.

Kai bulvės turi išlaikyti formą: „Agata“ ir „Cherrie“

Geltonųjų „Agata“ bulvių minkštimas yra šviesiai geltonas, o verdamos jos išlieka gana tvirtos. J. Sabaitienės teigimu, dėl to ši veislė tinka patiekalams, kuriuose svarbu, kad bulvių gabalėliai nesubyrėtų.

Jas galima gardinti garstyčių, citrinų sulčių ir alyvuogių aliejaus padažu. Geriausia juo apšlakstyti dar šiltas bulves, kad skoniai geriau susilietų.

Rausvosios „Cherrie“ bulvės taip pat nepraranda formos verdant. Jos išsiskiria raudona odele, pailga forma bei šviesiai geltonu minkštimu.

Pasak J. Sabaitienės, jų skonis subtilus ir kiek saldesnis, galintis priminti riešutus arba kaštainius. Todėl šių bulvių nereikia užgožti sudėtingais padažais – pakanka česnakinio sviesto ir šviežių krapų.

Norint ypač traškių orkaitėje keptų bulvių, J. Tamoševičienė rekomenduoja jas prieš kepimą trumpai apvirti. Vandenį nupylus, bulves reikėtų kelioms minutėms palikti puode be dangčio, kad išgaruotų drėgmės perteklius. Vėliau jas reikia apšlakstyti aliejumi, lengvai pabarstyti bulvių arba kukurūzų krakmolu ir kepti gerai įkaitintoje orkaitėje. Kepimo viduryje bulves būtina apversti, kad jos apskrustų tolygiai.

Saldžiosios bulvės tinka ir kepiniams

Saldžiosios bulvės pasižymi ryškiai oranžiniu minkštimu bei natūraliai salstelėjusiu skoniu. Jose yra gerokai daugiau vitamino A nei paprastose bulvėse, taip pat vitamino C ir skaidulų.

Dėl saldumo jos tinka ne tik kepti, trinti, dėti į sriubas ir troškinius, bet ir naudoti kepiniuose bei desertuose. Saldžiųjų bulvių tyrė kepiniams suteikia drėgmės ir dera su šokoladu, kakava bei cinamonu.

Gaminant nesaldžius valgius jų saldumą galima subalansuoti aitriąja ar rūkyta paprika, česnaku, kuminu, imbieru arba rūgštesniais padažais.

J. Tamoševičienė siūlo iš saldžiųjų bulvių iškepti greitus šokoladinius keksiukus. Jiems reikia 200 g virtos arba keptos saldžiosios bulvės tyrės, 2 kiaušinių, 100 g juodojo šokolado, 60 g miltų, 2 šaukštų kakavos ir 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.

Ištirpintą šokoladą reikia sumaišyti su saldžiųjų bulvių tyre bei kiaušiniais, tada sudėti miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Paruoštą masę būtina paskirstyti keksiukų formelėse ir maždaug 18–20 minučių kepti iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.