Editos namuose – 8-mečio smurto košmaras: po išpuolių moteris svarsto atsisakyti sūnaus

Jurgita, Edita, Toma ir Ilona augina autizmo spektre esančius vaikus. Mamos TV3 laidoje „TV Pagalba“ pasidalijo patirtimis apie agresijos protrūkius, šeimų baimę ir pagalbos paieškas. Viešai kalbėdamos jos siekia parodyti, kad su tokiais išgyvenimais susiduriantys žmonės nėra vieni.

Jurgita pasirinko šeimos saugumą

Jurgitos sūnaus elgesys, pasak mamos, buvo itin sudėtingas: vaikas daužė daiktus, mušė, elgėsi agresyviai ir kėlė grėsmę ne tik jai, bet ir dukrai. Šeima tokios kasdienybės nebegalėjo pakelti.

Moteris negalėjo palikti sūnaus vieno namuose, todėl neturėjo galimybės dirbti. Šeimą išlaikė jos vyras, tačiau emocinis nuovargis ilgainiui sukėlė konfliktų ir tarp sutuoktinių. Jurgita teigė, kad iš specialistų dažniausiai išgirsdavo palinkėjimų turėti daugiau stiprybės ir kantrybės, tačiau reikalingos pagalbos nesulaukė.

Lemiamu momentu tapo didelis konfliktas tarp vyro ir sūnaus. Vaikas triukšmavo, bandė šokti pro langą, daužė daiktus, todėl Jurgita suprato, kad taip tęstis nebegali.

Nors sprendimas nebeauginti sūnaus jai buvo labai skausmingas, moteris jautėsi turinti rinktis tarp jo ir visos šeimos saugumo. Sūnus dabar gyvena kitur, tačiau Jurgita su juo palaiko ryšį – važiuoja jo aplankyti, kalbasi ir leidžia laiką kartu. Vis dėlto parsivežti jį namo ji bijo, nes nerimauja, kad ankstesnė situacija gali pasikartoti, o vėliau vaikui vėl būtų sunku išvykti.

Edita po sūnaus išpuolių atsidūrė ligoninėje

Editos sūnui – vos 8 metai, tačiau jos patirtis panaši į Jurgitos. Dėl vaiko smurto moteriai teko kreiptis į ligoninę. Edita pasakojo pasiekusi ribą, kai suprato turinti rinktis tarp savo ir sūnaus saugumo.

Pasak mamos, institucijų pagalbos ji prašė ne vienus metus, tačiau šios esą neturėjo ką pasiūlyti. Pirmasis stiprus berniuko nervinis protrūkis įvyko pavasarį, kai jis puolė mamą su peiliu ir žirklėmis. Kovo mėnesį vaikas buvo paguldytas į ligoninę.

Po jo išleidimo į namus atvyko Vaiko teisės ir kitos tarnybos. Edita teigė jautusi aplinkinių gailestį, tačiau realios pagalbos, jos žodžiais, niekas neturėjo kuo suteikti.

Moteris sūnų augina viena, o jos brolis ir sesuo gyvena toli. Be to, ji rūpinasi neįgaliais tėvais. Edita pripažino nebeįsivaizduojanti bendros ateities su sūnumi.

Ji pasakojo patirianti visišką apatiją ir nebejaučianti gyvenimo džiaugsmo. Kiekviena diena jai primena išgyvenimą, nes ji žino, kad naktimis sūnus gali rėkti, šaukti ir daužytis. Tokia įtampa, anot moters, tęsiasi nuolat.

Edita teigė patyrusi smurtą kumščiais, buvo išmuštas žandikaulis, ji turėjo mėlynę po akimi, buvo žnaiboma ir spardoma. Kartą, jai pasilenkus užsirišti batų, sūnus sudavė į veidą. Moteris svarsto pasirinkti tokį pat kelią kaip Jurgita ir atsisakyti sūnaus priežiūros.

Toma ieškojo agresijos priežasčių

Aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė augina autizmo spektre esantį sūnų. Ji pasakojo, kad sūnui prasidėjus ankstyvajai paauglystei, šeima taip pat susidūrė su netikėta agresija, kuri nustebino ir išgąsdino tiek aplinkinius, tiek mokyklos bendruomenę.

T. Razmislavičiūtė autizmą palygino su linksmaisiais kalneliais: net tada, kai atrodo, kad viskas klostosi gerai, gali netikėtai nutikti situacija, kai nebežinai, kaip gyventi kartu su savo vaiku.

Prieš pusmetį didžiausia Tomos baimė buvo dėl savo pačios sveikatos. Nemiga, nuovargis, širdies permušimai ir panikos atakos jai kėlė nerimą, kad ji gali nebeatsikelti, o sūnus liktų vienas.

Dabar šeimos situacija pagerėjusi. Berniukui buvo skirtas mokymas namuose, o mama kartu su specialistais ėmė aiškintis agresijos priežastis. Buvo nustatyta, kad svarbiausias veiksnys – stresas.

Toma pabrėžė, jog tai nereiškia, kad vaikas mokykloje patiria skriaudą. Tačiau jam mokyklos aplinkos dirgiklių gali būti pernelyg daug. Anot jos, autistiškam vaikui net kitiems įprasti dalykai gali tapti per sunkūs – pavyzdžiui, ryškiomis raudonomis spalvomis apsirengęs žmogus gali sukelti galvos skausmą. Vaikas gali nesuprasti, kas su juo vyksta, kentėti įtampą, kol ji perauga į agresiją.

Pagalbos reikia ir tėvams

Ilona pasakojo, kad radusi terapijas ir kitą pagalbą savo vaikui suprato, jog paramos reikia ir jai pačiai. Ji kreipėsi į terapeutą, nes nežinojo, kaip susitvarkyti su savo emocijomis. Tinkamo specialisto paieškos užtruko trejus metus.

Ilona teigė, kad nuo tada jai pavyko geriau suprasti ir save, ir sūnų. Nors gyvenimas su juo netapo lengvas, jis, pasak mamos, tapo lengvesnis.

„TV Pagalba“ studijoje taip pat kalbėjo vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė dr. Sigita Lesinskienė. Ji aptarė, ką psichologiškai tėvams reiškia auginti vaikus, turinčius įvairių sutrikimų.

Visą siužetą galima pamatyti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Laida „TV Pagalba“ per TV3 rodoma kiekvieną darbo dieną 16:30 val.