Tūkstančiams lietuvių sąnariai keičiami nemokamai: kada už endoprotezą nereikia mokėti

Lietuvoje kiekvieną mėnesį atliekama daugiau nei tūkstantis sąnarių endoprotezavimo operacijų. Daugeliui žmonių tai padeda sumažinti ilgai kentėtą skausmą, lengviau judėti ir sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kadangi implantai turi patikimai tarnauti dešimtmečius, jiems taikomi griežti saugos, kokybės ir ilgaamžiškumo kriterijai.

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Nuotr. Klaipėdos universiteto ligoninės.

Endoprotezus centralizuotai įsigyja ligonių kasa

Valstybinė ligonių kasa (VLK), naudodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, centralizuotai perka klubo, kelio, peties, alkūnės, čiurnos ir riešinio nykščio sąnarių, taip pat revizinius endoprotezus bei jiems skirtus priedus.

Toks pirkimo būdas skirtas racionaliam fondo pinigų panaudojimui: siekiama įsigyti implantus palankia kaina, tačiau kartu užtikrinti, kad jie atitiktų visus nustatytus reikalavimus.

VLK įsigyjami endoprotezai gaminami Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos ir Prancūzijos bendrovių.

VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas nurodo, kad perkami implantai atitinka Europos Sąjungos medicinos priemonėms numatytus saugos ir kokybės standartus, kuriuos patvirtina CE ženklas. Jų patikimumą taip pat pagrindžia ilgalaikiai duomenys. Endoprotezų kokybė vertinama pagal tarptautiniuose mokslo leidiniuose publikuojamus tyrimus, Sąnarių endoprotezų registro informaciją ir kitus nustatytus vertinimus.

Vienas esminių rodiklių yra implanto išlikimas. Nustatyta, kad praėjus 10 metų tas pats endoprotezas turi išlikti bent 90–95 proc. pacientų, kuriems dėl jo nereikėjo pakartotinės keitimo operacijos. Vertinant naujesnius implantus, apie kuriuos dar nėra sukaupta 10 metų duomenų, analizuojami trumpesnio laikotarpio rezultatai – jie taip pat yra labai aukšti.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ortopedijos traumatologijos centro vadovas prof. dr. Giedrius Kvederas pabrėžia, kad 10 metų rodiklis reiškia ne vien statistiką, bet ir implanto gebėjimą ilgą laiką patikimai tarnauti, nepareikalaujant jo keisti bei leidžiant žmogui gyventi kuo įprastesnį gyvenimą. Anot jo, gydytojui priimti pagrįstą sprendimą padeda ne tik gamintojo pateikta informacija, bet ir ilgalaikiai duomenys bei pacientų patirtis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo rezultatai Lietuvoje yra labai geri: per 10 metų išlieka apie 95 proc. endoprotezų. Vadinasi, didžiajai daliai pacientų implantai ilgai išsaugo funkcionalumą ir jų keisti pakartotine operacija neprireikia.

Prof. dr. G. Kvedero teigimu, tokius rezultatus lemia medikų patirtis, komandinis darbas, aukšti gydymo įstaigoms keliami reikalavimai ir griežti endoprotezų standartai.

Kurį implantą naudoti, sprendžia ortopedas traumatologas

Sąnario keitimo gali prireikti dėl artrozės, sisteminių uždegiminių ligų, įskaitant reumatoidinį artritą, traumų ar onkologinių ligų. Iš pradžių šios būklės dažniausiai gydomos konservatyviai – skiriami analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taikoma reabilitacija. Jeigu toks gydymas neduoda teigiamo rezultato, svarstoma operacija, o sąnario pakeitimas dirbtiniu laikomas paskutine gydymo pasirinkimo priemone.

Prieš operaciją ortopedas traumatologas įvertina bendrą paciento sveikatos būklę, sąnarį ir kaulus, numatomos operacijos pobūdį bei individualius poreikius. Operuojantis gydytojas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, iš VLK centralizuotai nupirktų modelių parenka pacientui tinkamiausią implantą.

Jeigu pacientas pasirenka ligonių kasos skiriamą endoprotezą, papildomai už jį mokėti nereikia. Gydymo įstaiga gali pasiūlyti ir kitą savo įsigytą implantą, tačiau pasirinkus brangesnį už VLK kompensuojamą endoprotezą, pacientui reikia padengti kainų skirtumą.

Pacientas turi teisę rinktis, tačiau sprendžiant svarbi ne vien protezo kaina. Reikia įvertinti gydytojo suteiktą informaciją apie implantą ir tai, ar jis tinkamas konkrečiu atveju.

Prof. dr. G. Kvederas atkreipia dėmesį, kad didelę reikšmę turi medikų darbo su konkrečiu implantu patirtis. Pradėjus naudoti naują endoprotezą, iš pradžių gali būti didesnė komplikacijų tikimybė. Geriausių rezultatų galima tikėtis tuomet, kai sukaupiama pakankamai patirties ir gerai išmanomos visos implanto savybės, todėl naujo endoprotezo diegimas ar keitimas turi būti paremtas svariais argumentais ir įrodymais.

Prieš apsispręsdamas pacientas turi būti aiškiai ir raštu informuotas apie galimybę pasirinkti kitą implantą, jo kainą bei sumą, kurią reikėtų primokėti. Todėl rekomenduojama išsiaiškinti, kuo siūlomas endoprotezas skiriasi nuo VLK perkamo implanto, ir šį pasirinkimą aptarti su operaciją atliksiančiu gydytoju.

Šiuo metu sąnarių endoprotezavimo operacijos atliekamos 20-yje Lietuvos ligoninių. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius šalyje atlikta daugiau kaip 10 tūkst. tokių operacijų, o maždaug 8 600 iš jų buvo pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos.